Hiacintais kvepia man sniegas,
hiacintais – žiemos lietus,
neatims man tavęs jau niekas,
vėl jaučiu tuos žvilgsnius šiltus,
vėl jaučiu tavo lūpas ant pirštų,
jų švelnumo jau nieks neatims –
tarsi neganda mudu supirštų,
tarsi tapčiau tavo lemtim,
tarsi žvakė neužgesintas
nebylus dialogas nakčia –
kvepia nemiga hiacintais,
hiacintais kvepia kančia.
J. Vaičiūnaitė – XX a. antros pusės lietuvių poetė. Ji dažnai vadinama miesto poete,
meilės lyrike. Meilės temai J. Vaičiūnaitės kūryboje skiriama daug vietos. Dažnai ji būna
nelaiminga, todėl lyrinis subjektas liūdi, kenčia ir bijo. Panašūs jausmai reiškiami ir eilėraštyje
„Žiemos lietus“
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!