Įvairių medžiagų bioskaidumas

Ištrauka

ĮVAIRIŲ MEDŽIAGŲ BIOSKAIDUMAS

Įvadas.
Bioskaidymas – tai biologiškai katalizuojamas sudėtingų junginių skaidymas, ardymas į
paprastesnius. Galutiniu bioskaidymu gali būti laikoma mineralizacija – organinių junginių pavertimas
neorganiniais (CO2, H2O, NH3, NO3–).
Svarbus mikroorganizmų metabolizmo ir bioskaidymo produktas – nauja biomasė, arba naujų ląstelių
medžiaga. Apskritai aerobinėmis sąlygomis apie 50% anglies iš skaidomojo substrato paverčiama biomase,
tuo tarpu anaerobinėmis sąlygomis – tik apie 10%. Taigi mineralizacijos požiūriu anaerobinis pūdymas yra
daug efektyvesnis.
Pagrindinės mikroorganizmų grupės, dalyvaujančios bioskaidymo procesuose – bakterijos ir grybai.
Nors jie labai skirtingi, augimui ir dauginimuisi visiems jiems reikia tam tikrų panašių sąlygų. Svarbiausias
veiksnys – vanduo. Jis sudaro 70–85% mikroorganizmo ląstelės masės.
Mikroorganizmai misdami sugeria elementus iš vandens, tačiau polimerų atveju viskas sudėtingiau.
Didelės makromolekulės turi būti suskaidytos, kad galėtų praeiti ląstelės sienelę ir citoplazmos membraną.
Daugelis grybų ir bakterijų išskiria enzimus, kurie gali hidrolizinti tirpius ir netirpius stambiamolekulinius
junginius. Iš visų mikroorganizmų tik keletas rūšių gali gaminti tokius hidrolizuojančius enzimus, todėl šie
mikroorganizmai lemia bioskaidymo procesą, tačiau hidrolizės produktams suskaidyti svarbesni tampa kiti
mikroorganizmai.

Eksperimento tikslas. Ištirti įvairių medžiagų bioskaidumą.

Medžiagos ir metodai. Bandymo metų aerobiniame dirvožemyje palaistant pūdėme keturias medžiagas:
nailoną, PET, popierių, termoplastinį krakmolą.

Darbo eiga.
1. Iškirpome 2 cm pločio ir 15 cm ilgio kiekvienos medžiagos juosteles (popieriaus, nailono, polietileno)
ir 15 cm ilgio 5 mm skersmens termoplastinio krakmolo siūlą.
2. Inde su žeme iš dirvos 1 cm gylyje užkasėme mūsų mėginius ir uždengėme jį plėvelė, kad taip greitai
neišgaruotų drėgmė.
3. Žemės kartą per savaitę buvo sudrėkinamos užpilant šiek tiek vandens.
4. Tris savaites kas valandą matavome žemės ir aplinkos temperatūrą.
5. Mėginiai buvo išimame du kartus – po dviejų ir po trijų savaičių - norint įvertinti skaidymo proceso
efektyvumą ir bandinių fizikinių savybių pokyčius po 2 savaičių ir po 3 savaičių nuo eksperimento
pradžios.