ĮTRAUKUSIS UGDYMAS. ASMENINĖ MOKINIO PAŽANGA IR PERSONALIZUOTAS UGDYMAS

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................3
1. Įtraukaus ugdymo samprata...........................................................................................................5
2. Įtraukaus ugdymo ryšys su asmenine mokinio pažanga...............................................................6
3. Įtraukaus ugdymo ryšys su personalizuotu mokinių ugdymu.......................................................8
IŠVADOS...........................................................................................................................................10
LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................................................................................................11

ĮVADAS
Darbo tema: „Įtraukusis ugdymas. Asmeninė mokinio pažanga ir personalizuotas ugdymas”.
Temos aktualumas. Šiuolaikinėje švietimo aplinkoje labai svarbu sutelkti dėmesį į iššūkius
skiriant pakankamai išteklių įtraukiajam ugdymui. Visuomenėms tampant vis įvairesnėms ir vis
labiau pripažįstant švietimo teisingumo svarbą, svarbiausia tapo įtraukaus švietimo sistemų, kurios
patenkintų visus besimokančiuosius, nepaisant jų gebėjimų ar kilmės, poreikis. Ši tema ypač
aktuali, nes joje nagrinėjamas esminis įtraukaus ugdymo pavertimo realybe aspektas – išteklių
paskirstymas. Nagrinėjant, kaip paskirstomi ir naudojami ištekliai, tokie kaip apmokytas personalas,
tinkama medžiaga ir infrastruktūra, šiame dokumente bus atskleisti praktiniai įtraukiosios švietimo
praktikos įgyvendinimo aspektai. Tai gyvybiškai svarbu politikos formuotojams, pedagogams ir
suinteresuotiesiems subjektams, kurie siekia sukurti ugdymo aplinką, kurioje kiekvienas mokinys,
nepaisant jo unikalių poreikių, turėtų galimybę gauti kokybišką išsilavinimą ir išnaudoti visą savo
potencialą. Išvados ir diskusijos šia tema gali turėti įtakos švietimo politikai, finansavimo
sprendimams ir bendram požiūriui į teisingesnių ir įtraukesnių mokyklų kūrimą (Gajewski, Foreign
2017, p. 17-18).
Temos naujumas. Šios temos naujovė slypi koncentruotame išteklių paskirstymo inkliuzinio
ugdymo kontekste – srityje, kuri dažnai aptariama plačiai, bet rečiau analizuojama per šį specifinį
objektyvą. Nors pats inkliuzinis ugdymas nėra nauja sąvoka, išsamus tyrimas, kaip konkrečiai
paskirstomi ištekliai ir šio paskirstymo poveikis įtraukiojo ugdymo veiksmingumui, suteikia naują
perspektyvą. Šis požiūris leidžia giliau suprasti veiklos iššūkius ir praktinę realybę, su kuria
susiduria švietimo įstaigos įgyvendindamos inkliuzinę politiką. Be to, ši tema aktuali epochoje, kai
švietimo sistemos visame pasaulyje kovoja su didėjančia įvairove ir poreikiu labiau individualizuoti
mokymosi metodus. Nagrinėjant išteklių paskirstymo niuansus, dokumente žadama pateikti
vertingų įžvalgų ir sprendimų, susijusių su esminiu švietimo klausimu, galinčiu vadovautis
būsimiems šios srities moksliniams tyrimams ir politikos formavimui (Whitby 2017, p. 38).
Darbo problema: iššūkiai skiriant pakankamai išteklių (pvz., apmokyto personalo, tinkamos
medžiagos ir infrastruktūros) įtraukiajam ugdymui remti.