Istorijos vadovėlio 12 klasės 2 dalies istorijos užrašai (aprašymas)

9.4 (7 atsiliepimai)

Detali informacija

Kategorija:	Istorija , Konspektai
Lygis:	Mokyklinis
Failo tipas:	PDF failas

Apimtis:	27 psl., (7443 ž.)
Vertinimas:	9.4 (7 atsiliepimai)
Šaltiniai:	Yra

Atsisiųsti darbą

Gauti nemokamai!

Ištrauka

Istorijos vadovėlio 12 klasės 2 dalies istorijos užrašai (aprašymas)

8 Tema - Senovės pasaulio visuomenė ir ekonomika: laisvasis žmogus ir vergas
Senovės pasaulio civilizacijose laisvė nebuvo laikoma savaime suprantama žmogaus teise.
Daugelyje visuomenių, ypač Senovės Graikijoje ir Romoje, egzistavo aiškus skirtumas tarp
laisvųjų žmonių ir vergų. Laisvė buvo siejama su kilme, o vergystė – su prigimtimi ar karo bei
skolų padariniais.
Vergai sudarė esminę senovės ekonomikos dalį. Jie dirbo statybose, žemės ūkyje, rūpinosi
šeimininkų ūkiais. Egipte ir Mesopotamijoje vergų darbas buvo naudojamas irigacijoms ir
statyboms, tačiau nemažą dalį darbų atliko ir laisvieji žemdirbiai. Graikų filosofai, ypač
Aristotelis, pateisino vergovę kaip natūralią tvarką.
Spartoje helotai – vietiniai pavergti gyventojai – buvo laikomi visuomeniniais vergais be
politinių teisių. Romos valstybėje vergai buvo itin svarbūs žemės ūkiui ir karinėje plėtroje, o
jų statusas liko beteisis.
Romos plebėjai ilgai kovojo už teises su patricijais. Tiberijaus ir Gajaus Grakchų vykdyta
agrarinė reforma siekė apriboti latifundijų žemių augimą ir suteikti žemės bežemiams, bet
buvo sustabdyta, o Tiberijus – nužudytas. Galiausiai žemės netekę laisvieji virto kolonais –
nuomininkais, palaipsniui praradusiais laisvę.
1. Laisvės samprata senovėje:
Senovės pasaulyje laisvė nebuvo laikoma prigimtine žmogaus teise. Graikų filosofai, ypač
Aristotelis, tikėjo, kad kai kurie žmonės iš prigimties skirti laisvei, o kiti – vergystei. Tai
pateisino socialinę hierarchiją.
2. Vergovės reikšmė civilizacijose:
Vergai buvo būtini didelio masto projektams, pvz., Egipto piramidžių statyboms ir irigacijos
sistemoms prie Nilo, Tigro, Eufrato. Jie dirbo kartu su žemdirbiais, bet buvo be teisių, laikyti
nuosavybe.
3. Vergų atsiradimo būdai:
Žmonės vergais tapdavo kaip karo belaisviai, dėl skolų arba gimę vergų šeimose. Tai buvo
įtvirtinta įstatymais (pvz., Hamurapio teisynas).
4. Senovės Egipto ir Mesopotamijos vergai:
Vergų darbas buvo reikšmingas, tačiau ne visada vyravo – nemažai darbų atliko laisvieji
žemdirbiai. Nauji archeologiniai duomenys rodo, kad piramides statė ir laisvi žmonės.
5. Senovės Graikijoje:
Vergai – neatskiriama visuomenės dalis, dirbo buityje ir ūkyje. Aristotelis laikė juos iš
prigimties netinkamais spręsti politinius klausimus. Graikai laikė Azijos tautas „vergiškos
prigimties“.
6. Sparta:
Spartoje buvo helotai – vietiniai gyventojai, pavergti dorėnų. Jie nebuvo vergai pagal formą,
bet pririšti prie žemės, be jokių politinių teisių.

7. Roma – vergovė ir socialinės įtampos:
Romos ekonomika rėmėsi vergų darbu, ypač latifundijose. Vergai buvo karo grobis ir dirbo
kasyklose, ūkiuose, kartais tapdavo gladiatoriais. Juos vadino „kalbančiais įrankiais“.
8. Romos socialinės grupės:
Skyrėsi patricijai (kilmingi) ir plebėjai (paprasti piliečiai). Plebėjai kovojo už teises ir pasiekė
įstatymų pokyčius.
9. Agrarinė reforma:
Tiberijus ir Gajus Grakchai bandė riboti latifundijų žemės apimtį ir skirti žemės neturintiems.
Reforma sulaukė pasipriešinimo, Tiberijus buvo nužudytas, reforma nutrūko.
10. Kolonatas:
Vėlyvoje Romos imperijoje laisvieji žemdirbiai virto kolonais – nuomininkais, pririštais prie
žemės. Jie mokėjo nuomą ir papildomus mokesčius, ilgainiui prarado laisvę. Kolonų statusas
panašus į viduramžių baudžiauninkų.

9 Tema - Ikimoderniųjų laikų visuomenė: struktūra ir ekonomika
10 Tema - Ikimoderniųjų laikų socialinė kritika
11 Tema - Pramonės revoliucija: įtaka ekonomikai ir socialinei struktūrai
12 Tema - Pramonės revoliucija: senos problemos, jų sprendimai ir nauji socialiniai judėjimai
14 Tema - XX a. pasaulinė ekonomika: tobulo modelio paieškos