ISTORIKAS, ISTORIJA Ir ISTORINĖ KULTŪRA

Ištrauka

ISTORIKAS, ISTORIJA Ir ISTORINĖ KULTŪRA
1.Istorijos rašymo istorija
Simonas Daukantas
Parašė pirmąją lietuvių kalba Lietuvos istoriją.
Leopoldas fon Ranke
Vokiečių istorikas, profesorius. Jis padarė vienia didžiausią įtaką istorijos moklsui. Kad
istorikas turi rašyti tik ištirtais ir kritiškai įvertintais dalykais.
Įkurtas istorijos seminaras.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius
 Vienas iš žymiausių LDK Baroko atstovų, pirmoji spausdinta Lietuvos
istorija. Parašyta lotynų kalba.
Joachimas Lelevelis
Lenkų kilmės istorikas, profesorius. Rinko senas knygas ir
žemėlapius. Bandė paaiįkinti
kuo užsiema istorikas, kas tai
per mokslas ir kaip ji turi būti
rašoma.
Motiejus Strijkovskis
Lenkas. Lenkiškai parašė eiliuotą LDK
istorija. Ją sudarė pamečiui papasokoti svarbiausi įvykiai,
ankstyvieji naujieji laikai.
Tukididas
Senovės graikų antras po Heredoto pirmasis istorikas, aprašė
Spartos ir Atėnų karą. Jo istorijje svarbiausia yra žmonių
veiksmai ir sprendimai.
Petras Dusburgietis
Viduramžių kronikas – istorikas, vokiečių ordino dvasininkas. Aprašė veikla ordino
Baltijos jūros regione, ordino kova su prūsais, žemaičiais ir lietuviais. Visur karaliavo
dievas, sunkiau paaiškinamus reiškinius suvokė kaip stebuklus. Taigi, informacija nėra
patikima.
Sąvokos

Istoriogrāfija - istorijos įvykių vaizdavimas, istorinio pasakojimo kūrimas laikantis įvykių
chronologijos. Laikui bėgant istoriografiją pradėta suvokti kaip istorinėmis temomis
parašytus tekstus. Kai kada istoriografija vadinamas pats istorijos mokslas.
Krònika - istorinių įvykių vaizdavimo būdas, istorijos rašymo žanras, išplėtotas
Viduramžiais. Dažniausiai kronikose buvo aprašomi svarbūs to laiko įvykiai: valdovų
sprendimai ir žygiai, mūšiai, įvairūs išskirtiniai gamtos, politikos ir kiti reikšmingi
reiškiniai ar įvykiai.
Legendà - literatūros žanras, pasakojimas, kuriame veikia išgalvotas asmuo ar asmenų
grupė. Legenda siekiama sukurti senas asmens, giminės ar tautos tariamas istorines
ištakas ir taip pabrėžti išskirtinį jų senumą, taigi kilmingumą. Viduramžiais ir
Ankstyvaisiais naujaisiais laikais buvo kuriamos ne tik kilmingų asmenų ir giminių, bet ir
tautų kilmės, neatmenamų ištakų legendos
2.Istoriko dirbtuvės
Antropologijia- mokslas, tyrinėjantis praeities ir dabarties visuomenes, įvairius
visuomenės reiškinius, grupes, subkultūras (pvz., hipių, pankų, metalistų), jų kultūrines
praktikas (aprangą, mitybą, papročius), mąstyma. Didelis dėmesys skiriamas įvairių
kultūrų palyginimui, jų sąsajų paieškai ir aiškinimuisi, kas sudaro esminį kultūros turinį.
Archeològija- mokslas, ieškantis archeologinių radinių ir iškasenų, t. y. priešistorės ir
įvairių istorijos epochụ daiktinio palikimo: statinių Ir, jų liekanų, namų apyvokos daiktų,
drabužių, ginklų, monetų ir kita, palikimą kaupiantis, rūšiuojantis ir tiriantis.
Pagalbinis istòrijos mókslas -išskirtinio pažinimo sritis, kuri tyrinėja ir interpretuoja
ypatingų žinių reika- laujančius istorijos šaltinius.