IŠORINIAI INFORMACIJOS ŠALTINIAI

Ištrauka

IŠORINIAI INFORMACIJOS ŠALTINIAI

TURINYS
TURINYS 2
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 3
LENTELIŲ SĄRAŠAS 4
ĮVADAS 5
1.IŠORINIŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SVARBA FINANSINIAME SEKTORIUJE 7
2.IŠORINIŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ TEORINIAI ASPEKTAI 10
2.1.Išorinių informacijos šaltinių rūšys 10
2.1.1.Valstybiniai išoriniai informacijos šaltiniai 10
2.1.2.Privatūs informacijos šaltiniai 14
2.1.3.Papildomi informacijos šaltiniai 16
2.2.Išorinių informacijos šaltinių privalumai ir trūkumai 17
IŠVADOS 21
LITERATŪROS SĄRAŠAS 22

ĮVADAS
Tyrimo aktualumas. Finansinių ir kitų išteklių stoka skatina skolinimosi poreikio augimą.
Kreditavimas yra neatsiejama šiuolaikinės ekonomikos dalis, be kurios daugelis ekonominių subjektų
sunkiai įsivaizduoja veiklos vykdymą. Tačiau kredito išdavimas tampa vis sudėtingesnis procesas dėl
jo sukeliamų rizikų. Nors su šiomis rizikomis susidurti gali beveik kiekviena įmonė, skolinanti lėšas
ar parduodanti prekes su mokėjimo atidėjimu, tačiau visgi labiausiai tai veikia finansinių paslaugų
įmones. Kadangi kreditavimas yra viena iš pagrindinių komercinių bankų veiklos krypčių, jiems itin
svarbu įvertinti savo kliento mokumą.
Bankai kliento kreditingumo vertinimui skiria vis didesnį dėmesį. Įvertinti kredito gavėjo
mokumą tik jo paties pateikiama informacija nėra patikima. Dėl šios priežasties vis didesnę svarbą
įgauna iš išorinių šaltinių gauta informacija. Todėl finansinės institucijos, draudimo kompanijos vis
dažniau naudojasi su kredito gavėju nesusijusių privačių (CreditInfo) bei valstybinių institucijų (VMI,
SODRA, JAR ir pan) pateikiama informacija, kuri paprastai yra nešališka ir kur kas patikimesnė.
Kredito istorija susideda iš dviejų pagrindinių dalių – finansinių įsipareigojimų ir mokėjimų
istorijos. Teigiama kredito istorija naudinga abiems paskolos sandorio šalims. Paskolos davėjui padeda
lengviau įvertinti paskolos gavėjo finansinę situaciją ir paprasčiau priimti sprendimą dėl paskolos
išdavimo, o pastarąjam –gauti palankesnes paskolos sąlygas. Nes rizikingesniems klientams paskolos
paprastai išduodamos didesnėmis palūkanomis nei mažiau rizikingiems.
Išorinių šaltinių informacija gali atspindėti ne tik tiesioginę jos ankstesnių įsipareigojimų
vykdymo statistiką, tačiau ir požiūrį į tam tikrus veiklos aspektus, atsakingumą ir pan. Nors
pagrindinis kreditoriaus tikslas yra įvertinti būtent mokumą, tačiau kartais ir kiti neigiami bruožai gali
būti kaip įspėjamasis ženklas apie galimas rizikas.
Nors papildomas kreditingumo vertinimas naudojant išorinius informacijos šaltinius neretai
reikalauja papildomų investicijų, tačiau patikimos informacijos gavimas iš trečiųjų šalių gali apsaugoti
nuo netinkamų sprendimų išduodant kreditus ir galimų didelių nuostolių ateityje.
Tyrimo problema. Kokie išoriniai informacijos šaltiniai daro įtaką kreditinigumo vertinimui?
Tyrimo objektas. Išoriniai informacijos šaltiniai.
Tyrimo tikslas. Įvertinti išorinių informacijos šaltinių svarbą kreditingumo vertinimui
Tyrimo uždaviniai:
1.Apibūdinti išorinių informacijos šaltinių naudojimo poreikį fininasiniame sektoriuje.
2.Palyginti pagrindines Lietuvoje naudojamų išorinių informacijos šaltinių rūšis.
3.Įvertinti išorinių informacijos šaltinių privalumus ir trūkumus.
Darbo struktūra. Pirmojoje darbo dalyje aprašomas išorinių informacijos šaltinių poreikis ir jų
svarba finansiniame sektoriuje. Antrojoje dalyje pateikiami išorinių informacijos šaltinių teoriniai
aspektai – pateikiami pagrindiniai Lietuvos finansinių institucijų naudojami išoriniai šaltiniai, jų
teikiama informacija. Pateikiami esminiai šių šaltinių privalumai bei trūkumai.