Išorinės aplinkos analizė

Ištrauka

IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ
Rašto darbas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ 4
1.1. PEST analizė 5
1.2. Svarbiausi sėkmės veiksniai 8
1.3. Porter penkių jėgų modelis 9
1.4. Rinkos sąlygų analizė 11
2. KŪRYBINĖ UŽDUOTIS 13
IŠVADOS 17
LITERATŪRA 18

ĮVADAS
Rašto darbo tema yra Išorinės aplinkos analizė. Šios analizės dėka galima numatyti, kokios
bus organizacijos išorinės aplinkos grėsmės, kokių metodų reiks imtis, norint tas grėsmes įveikti.
Išorinė aplinka siejasi su įvairiausiomis aplinkomis: demografinė aplinka, ekonominė aplinka,
socialinė-kultūrinė aplinka, politinė aplinka, technologinė aplinka. Išorinė aplinka gali turėti
dvejopos įtakos organizacijai: pirmiausia, išorinė aplinka gali pozityviai veikti organizacijos
funkcionavimą, tačiau taip pat gali ir varžyti tam tikrą organizacijos veiklą.
Darbo objektas: išorinė organizacijos aplinka.
Darbo tikslas: išsiaiškinti, kokia yra organizacijos išorinė aplinka.
Uždaviniai:
1. Pristatyti, kokia yra organizacijos išorinė aplnika. 
2. Aprašyti, kokia yra PEST analizė, svarbiausi sėkmės veiksniai. 
3. Išanalizuoti, koks yra penkių jėgų modelis ir rinkos sąlygų analizė. 
Darbo struktūra: šis rašto darbas susideda iš įvadinės dalies; vienos tiriamosios dalies,
kurioje aprašma: PEST analizė, Porter penkių jėgų modelis, svarbiausi sėkmės veiksniai, rinkos
sąlygų analizė; išvados, literatūra.

1. IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ
Organizacijos išorinę aplinką galima nagrinėti plačiąja ir siaurąja reikšme. Plačiąja reikšme
galima laikyti, kad organizacijos išorinei aplinkai priklauso visi išoriniai objektai, t. y. visas išorinis
pasaulis. Siaurąja reikšme išorinę aplinką sudaro tie išoriniai objektai, kurie stipriai veikia
organizacijos veiklą ir jos rezultatus. Skiriami du išorinės aplinkos lygiai: makroaplinka – veiksniai
ir jėgos, kurie veikia visų ekonomikos šakų ūkinius subjektus. Makroaplinkai priklauso politiniai ir
teisiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai bei technologiniai veiksniai. Šakinė aplinka –
veiksniai ir jėgos, kurie būdingi konkrečiai ekonomikos šakai, kurioje veikia organizacija. Šakinė
aplinka apima konkurentus, tiekėjus, klientus ir kitus rinkos komponentus bei veiksnius.
Analizuojant organizacijos aplinką, skiriamos šios tyrimo sritys: aplinkos dinamikos analizė; PEST
analizė; svarbiausi sėkmės veiksniai; penkių jėgų modelis; rinkos sąlygų analizė; konkurentų
analizė; klientų analizė. (Vasiliauskas 2004, 60).
Pradinis momentas, tiriant organizacijos išorinę aplinką, yra jos pokyčių dinamikos pobūdžio
apibendrintas įvertinimas. Analizuojant aplinkos dinamiką, mėginama įvertinti, kurios jėgos lemia
aplinkos pokyčius. Kuo labiau šios jėgos neprognozuojamai arba nenuspėjamai kinta, tuo sunkiau iš
anksto numatyti galimas aplinkos situacijas ateityje (Vasiliauskas 2004, 60–61).
Strateginių grupių koncepcija padeda: suprasti, kas yra tiesiogiai organizacijos konkurentai.
Taip pat galima nustatyti, kaip konkuruojama kiekvienoje strateginėje grupėje ir kokie atskirų
strateginių grupių skirtumai; Identifikuoti, ar organizacija gali keisti vieną strateginę grupę kita
(mobilumas). Mobilumas tarp grupių priklausys nuo įėjimo į strateginę grupę barjerų masto;
Identifikuoti organizacijos potencialias galimybes ir pavojus. Kai kuriose strateginėse grupėse
konkurencija gali būti intensyvesnė nei kitose ir atvirkščiai (Korsakienė, Grybaitė 2012, 38).
Tiesioginės išorinės aplinkos komponentais yra įvardinami klientai, konkurentai, tiekėjai,
vyriausybinis reguliavimas bei profesinės sąjungos. Tuo tarpu netiesioginei išorės aplinkai yra
priskiriami politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai, demografiniai veiksniai bei mokslinės-
techninės pažangos lygmuo (Kviklienė 2007, 23).
Šalutiniai arba netiesioginio poveikio aplinkos veiksniai yra sudėtingesni, bet ne tokie ryškūs,
kaip tiesioginiai. Tiksliai apibūdinti ir suvokti netiesioginio poveikio aplinkos įtaką organizacijai
sudėtinga, nes prognozuojant galimą jos poveikį tenka remtis neišsamia informacija. Išorinės
aplinkos netiesioginio poveikio komponentai savitai veikia organizaciją ir jai įtaką daro dviem
būdais. Pirma, tam tikros jėgos gali priversti sudaryti grupę, kuri vėliau tampa įtaką darančiais
asmenimis. Antra, netiesioginio poveikio elementai sukuria klimatą: greitai besikeičianti
technologija, ekonomikos augimas arba nuosmukis, pažiūrų į darbą pokyčiai. Tame klimate
organizacija gyvuoja ir jai tenka į jį reaguoti (Stoner, Freeman, Gilbert 1999, 74).