Išankstinis valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, jų reikšmė ir atsiradimo prielaidos

Ištrauka

Išankstinis valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, jų reikšmė ir atsiradimo prielaidos

TURINYS
ĮVADAS..........................................................................................................................................3
1. IŠANKSTINIŲ PENSIJŲ ATSIRADIMO PRIELAIDOS.........................................................4
2. IŠANKSTINĖS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJOS YPATYBĖS........7
2.1. Išankstinės pensijos gavimo sąlygos........................................................................................7
2.2. Išankstinės pensijos dydis, skyrimas ir mokėjimas..................................................................9
2.3. Išankstinių pensijų pokyčiai ir problematika.........................................................................12
IŠVADOS......................................................................................................................................15
LITERATŪRA..............................................................................................................................16

ĮVADAS
Pensija (lot. Pensio) – išmoka; materialinis aprūpinimas tam tikrais atvejais. Pensija
gali būti: privati: sukaupta privataus asmens – fizinio asmens arba organizacijos, kurioje jis
dirba, pvz., įmonės, mokama jos sąskaita. Lietuvos Socialinės apsaugos sistemoje egzistuoja
valstybinio socialinio draudimo pensijos ir valstybnės pensijos, kurios dar yra skirstomos į rūšis.
Socialinės apsaugos teisės vadovėlyje valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos
apibūdinamos taip: tai svarbiausia socialinės apsaugos rūšis, kuria siekiama apdraustajam
asmeniui iš dalies kompensuoti dėl senatvės prarastas darbo pajamas. Taigi pensija yra
periodiškai mokama išmoka mokama esant įstatyme nustatytais pagrindais, dydžiais ir sąlygomis.
Žmonės, nesulaukę net šešiasdešimties metų dažnai yra atleidžiami iš darbo ir ne
visuomet sėkmingai randa naują. Tokiu atveju išankstinė pensija jiems yra tarsi gelbėjimosi
ratas iki to laiko, kol sukaks senatvės pensijos amžių.
Visose šalyse pensijų sistemos formavosi per ilgą istorinį laikotarpį, veikiamas skirtingų
socialinių, ekonominių, politinių ir kultūrinių sąlygų. Nuo 2004 m. Lietuvoje pradėta pensijų
sistemos reforma, kuria buvo siekiama užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemų stabilumą ir didesnes
pajamas sulaukti pensinio amžiaus. Šalia valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos buvo
sukurtos kaupiamosios pensijų sistemos, finansuojamos iš valstybinio socialinio draudimo fondų.
Tais metais buvo tokia situacija, kad didelę dalį Lietuvos bedarbių sudarė pagyvenę žmonės.
Šiems žmonėms buvo dar per anksti skirti senatvės pensiją, o jų profesijos darbo rinkoje tapo
nepaklausios. Esant pajamų skirtų pragyvenimui užtikrinti trūkumui ir visoms šioms švardintoms
priežastims, nuo 2004 m. liepos 1 d. pradėtos skirti išankstinės pensijos.
Šiame rašto darbe bus aptariama valstybinio socialinio draudimo pensijos rūšis:
senatvės pensija, o dar konkrečiau tai bus kalbama apie senatvės pensijos porūšį: išankstinę
valstybinės socialinio draudimo senatvės pensiją, jos atsiradimo priežastis, skyrimo tvarką, dydį
bei problematiką.

1.IŠANKSTINIŲ PENSIJŲ ATSIRADIMO PRIELAIDOS
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinio
socialinio draudimo įstatymas, kuriame įtvirtintos socialinio draudimo rūšys, finansai bei
valdymas. Pensijų sistema finansuojama socialinio draudimo įmokomis mokamomis nuo darbo
užmokesčio, pradėtos mokėti valstybinio socialinio draudimo pensijos. Tada prasidėjo
ekonominės problemos tokios kaip didėjantis pensijų finansavimas, pokyčiai darbo rinkoje,
ekonomikos pagyvėjimas bei demografiniai procesai ir didėjantis valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžeto deficitas. Tas lėmė 1995 m. galima sakyti pirmos pensijų reformos
atsiradimą. 1995 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų
įstatymas, kuris pakeitė iki tol galiojusį sovietinį pensijų įstatymą. Šia reforma pereita prie
socialinio draudimo principais grindžiamos sistemos, kai išmokos mokamos tik apdraustiems
asmenims, įmokos apskaitomos individualiai ir į jas atsižvegiama nustatant pensijos dydį, o
draudiminiu laikotarpiu pripažįstamas tik tas laikotarpis, kai sumokėtos socialinio draudimo
įmokos.