IŠ EMIGRACIJOS GRĮŽUSIŲ VAIKŲ MOKYMOSI PROBLEMŲ ANALIZĖ

Ištrauka

SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS STUDIJŲ PROGRAMA
IŠ EMIGRACIJOS GRĮŽUSIŲ VAIKŲ MOKYMOSI PROBLEMŲ ANALIZĖ
BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SANTRAUKA 5
SUMMARY 6
ĮVADAS 7
SĄVOKOS IR TERMINAI 11
1. VAIKŲ ADAPTACIJA PRIE NAUJŲ MOKYMOSI SĄLYGŲ. TEORINĖ ANALIZĖ 12
1.1. Adaptacijos samprata, rūšys, veiksniai 12
1.2. Vaikų adaptacija prie naujų mokymosi sąlygų 13
1.3. Iš emigracijos grįžusių vaikų mokymosi sunkumai. Teorinis aspektas 15
2. SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLOS GALIMYBĖS MOKYKLOJE PADEDANT
ADAPTUOTIS VAIKAMS, GRĮŽUSIEMS IŠ EMIGRACIJOS 22
IŠ EMIGRACIJOS GRĮŽUSIŲ VAIKŲ MOKYMOSI PROBLEMŲ X GIMNAZIJOJE
3. TYRIMAS 26
3.1. Tyrimo metodikos pagrindimas 26
3.2. Tyrimo rezultatų analizė 29
IŠVADOS 50
REKOMENDACIJOS 52
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 53

ĮVADAS
Didėjant žmonių mobilumui, situacija dėl emigracijos ir sugrįžimo nuolat kinta. Pastebima
tendencija, kad sugrįžimas iš emigracijos įgauna vis didesnį mastą. Jei prieš dešimtmetį daugiau
lietuvių emigruodavo į kitas šalis ir pasilikdavo ten gyventi, tai šiuo metu pastebimas atvirkštinis
reiškinys. Remiantis Lietuvos statistikos duomenimis, 2019 m. į Lietuvą sugrįžo virš 20 tūkst. (51
proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų (Statistikos
departamentas, 2020). Grįžtamoji migracija daugiausia siejama su pagerėjusia ekonomine situacija
tėvynėje, taip pat, jeigu buvo planuojama laikina emigracija dėl materialinių, profesinių priežasčių.
Iš emigracijos grįžusiems suaugusiems tenka spręsti įvairias ekonomines, adaptacijos, socializacijos
problemas. Kartu su tėvais grįžta ir mokyklinio amžiaus vaikai, kuriems problema tampa
integravimasis į Lietuvos mokyklas.
Darbe nagrinėjama iš emigracijos grįžusių vaikų mokymosi problematika, aktuali ne tik
Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Migracijos politikos gairėse (2014) grįžtamoji migracija yra
viena iš valstybės prioritetinių sričių. Grįžtantys migrantai ir jų vaikai yra šalies stabilumo ir
ekonominio klestėjimo garantija. Kadangi daugiausia grįžta jauni, darbingi, naujų įgūdžių, patirties
įgavę žmonės, jie įsilieję į Lietuvos rinką gali tapti reikšmingu valstybės pažangos veiksniu.
Grįžtančios šeimos su vaikais yra gyventojų skaičiaus augimo garantija, o tai gali užtikrinti šalies
ekonominę plėtrą (Batuchina, 2015). Atsižvelgdama į tai, Lietuva stengiasi sudaryti kuo
palankesnes sąlygas grįžtančių iš emigracijos šeimų ir vaikų integracijai į ugdymo institucijas.
Teisės aktuose keliami tikslai ir siekiai, kad ugdymo įstaigos pripažintų ir gerbtų ugdytinių
asmeninius ir socialinius skirtumus. Teisiškai nurodoma, kad visos Lietuvos mokyklos dirba pagal
patvirtintas valstybines programas, sąlygos ir galimybės vaikui, grįžusiam iš užsienio, turi būti
suteikiamos vienodos, kaip ir visiems piliečiams (Markevičienė, ir kt., 2018, cituoja Bagdonaitė,2020).
Temos aktualumas: Šiame darbe nagrinėjamos mokinių, grįžusių iš emigracijos, mokymosi
problemos adaptuojantis prie naujų ugdymo sąlygų Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje.
Vaikams tenka prisitaikyti prie lietuvių kalbos vartojimo, bendraklasių, mokytojų, naujos mokyklos
aplinkos, taisyklių, reikalavimų ir mokymosi krūvio. Tėvams, mokytojams ir kitiems suaugusiems
svarbu suprasti vaiko situaciją migruojant, kad jie galėtų taktiškai bendrauti su vaiku migravimo
situacijoje, paisant jo poreikių, suprantant jo išgyvenimus ir reaguojant siekiant vaiko, kaip
asmenybės, tobulėjimo (Batuchina, 2015). Tokios probleminės situacijos tyrimas yra svarbus
pedagogikos praktikai: tyrimo rezultatai leis tobulinti suaugusiųjų pedagogines kompetencijas, t.y.,
žinias, kaip taktiškai ir profesionaliai elgtis pedagoginėse situacijose. Šio tyrimo rezultatai turėtų
būti aktualūs mokyklų administracijai, mokytojams, socialiniams pedagogams, psichologams,
mokiniams ir jų tėvams.
Jungtinėse Amerikos Valstijose jau nuo 1975 m. buvo atliekami empiriniai tyrimai, tačiau
pirmasis migrantų adaptacijos ir mokymosi problemas padėjęs atskleisti tyrimas atliktas tik 1997 m.
Tai rodo, kad dėmesys šioje srityje gana naujas. Politiniai ir ekonominiai pokyčiai JAV lėmė
didėjančią imigrantų populiaciją, todėl nuo 2005 m. tokie tyrimai tapo intensyvesni tyrimai ir
gausesni (Bal, Perzigian, 2013). 2010 m. Bal ir Perzigian atliko šešių mokslininkų (atliktų nuo
1997 iki 2010) tyrimų analizę ir paskelbė išvadą, kad migraciją patiriantiems vaikams
veiksmingiausias būdas likviduoti akademines spragas - koncentruoto pastiprinimo pamokos.
Iš emigracijos grįžusių vaikų adaptacijos...