Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai

Ištrauka

Turinys
1. ĮVADAS
2. STACIONARINIAI STEBĖJIMAI
3. STACIONARINIAI POŽEMINIO VANDENS STEBĖJIMAI
4. STACIONARINIAI INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ PROCESŲ STEBĖJIMAI
5. INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ TYRINĖJIMŲ ATASKAITA
6. LABORATORINIAI TYRIMAI
7. IŠVADOS

1. ĮVADAS
Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai atliekami norint pagrįsti pastatų projektavimą ir
statybą. Jų tikslas – ištirti numatomos statybos aikštelės geologinę sąrangą,
geomorfologines ir hidrogeologines sąlygas, geologinius ir inžinerinius geologinius
procesus bei gruntų savybes. Tokiu būdu lengviau rasti tinkamą statybos aikštelei
vietą, tinkamai išdėstyti joje pastatus, racionaliai parinkti pastatų konstrukciją.
Inžineriniai geologiniai turinėjimai, atsižvelgiant į jų paskirtį, gali būti atliekami prieš
projektuojant pastatus, statybos metu ir jau eksploatuojant.
Didžiausios apimties inžineriniai geologiniai tyrinėjimai atliekami prieš projektuojant
pastatus. Jie reglamentuojami statybos normomis ir taisyklėmis.bei atitinkamomis
statybos normomis. Šiame etape nustatoma statybos vietos geologinė sąranga,
geomorfologinės ir hidrogeologinės sąlygos, gruntų savybės. Žinant statybos vietos
geologinę sąrangą, hidrogeologines sąlygas, geomorfologiją, lengviau parinkti
geriausią sklypą statybai, nustatyti geologinių ir inžinerinių geologinių procesų įtaką
pastatams bei pastatų įtaką aplinkai.
Tirdami gruntus nustatome jų savybes, galimybes toms savybėms pagerinti, ieškome
natūralių statybinių medžiagų telkinių.
Atlikus inžinerinius geologinius tyrinėjimus, galima padaryti inžinerines išvadas –
kiek įleisti į žemę pamatus, kokie įtempimai perduodami į gruntą, ar pastatai bus
pastovūs ir kiek jie nusės.
Statybos metu pamatų duobių geologiniai duomenys palyginami su gautais, atlikus
inžinerinius geologinius tyrinėjimus, duomenimis. Jei šie duomenys nesutampa,
atliekami papildomi tyrinėjimai, siekiant nustatyti, ar bus teisingas projektas, arba
padaryti pataisas.
Eklsploatuojant pastatus, taip pat kartais tenka atlikti papildomus tyrinėjimo darbus,
siekiant patvirtinti pastatų pastovumo prognozes. Tiriamas pastatų sėdimas ir
pobūdis, gruntinio vandens rėžimas, krantų formavimasis, šlaitų pastovumas ir kt.
Prie šių tyrimų taip pat priskiriami inžinerinės geologinės ekspertizės darbai, t.y.
nustatomos pastatų deformacijų atsiradimo priežastys.
Inžinerinių geologinių tyrinėjimų pobūdis ir apimtis priklauso nuo tyrinėjamo sklypo
gamtinių sąlygų sudėtingumo, geologinio pažinimo laipsnio, projektavimo stadijos,
pastato paskirties, kapitališkumo, konstrukcijų ypatybių ir kt.
Sklypo gamtinės sąlygos priklauso nuo geologinės sąrangos, hidrogeologinių ir
geomorfologinių sąlygų sudėtingumo. Statybos sklype gali slūgsoti vienodo storio
horizontalūs arba labai nevienodi, nehorizontalūs įvairaus storio sluoksniai.
Sluoksniai gali būti sudaryti iš mažai spaudžiamų gruntų arba iš minkštų, lengvai
spaudžiamų gruntų. Nuo geologinių sąlygų sudėtingumo priklauso, kiek ir kokio
gylio reikia daryti gręžinių, gręžimo būdai, kiek reikia imti grunto pavyzdžių,
bandymo darbų apimtis.
Nuo geomorfologinių sąlygų priklauso, kokios apimties apimties bei pobūdžio turi
būti geologiniai tyrinėjimai. Daug įtakos gręžinių išdėstymui turi reljefas. Pavyzdžiui
raguvų ir slėnių išraižytuose sklypuose gręžinių reikės daugiau, negu lygiuose.
Sklypo hidrogeologinės sąlygos gali būti labai įvairios. Sklypas laikomas sausu, kai
požeminio vandens horizontas yra giliau, negu pamatų apačia, ir šlapiu, kai vandens
horizontas yra aukščiau, negu įleidžiami pamatai.