Inžinerinės geologijos praktikos ataskaita

Ištrauka

INŽINERINĖS GEOLOGIJOS PRAKTIKOS ATASKAITA

TURINYS
ĮVADAS 3
1.EKSKURSIJA PO VILNIŲ 4
2.RANKINIS GRĘŽIMAS 8
3.STATINIS ZONDAVIMAS 11
4.MECHANINIS GRĘŽIMAS 16
5.DINAMINIS ZONDAVIMAS 20
6.ŠTAMPAS 21
IŠVADOS: 25

ĮVADAS
Projektuojant ir statant įvairius objektus, įvertinant teritorijos pastovumą ir inžinerines
geologines sąlygas, prognozuojant geologinių procesų ir reiškinių pavojingumą, visada būtini
duomenys, kurie apibūdintų gruntų, sudarančių statinių pagrindus, fizines - mechanines savybes.
Tokia informacija gaunama atlikus statinio pagrindo inžinerinius geologinius tyrinėjimus.
Tyrimuose yra naudojamos įvairios darbų rūšys: gręžimas, lauko metodai, laboratoriniai gruntų
tyrimai, hidrogeologiniai ir geofiziniai tyrimai ir kiti.
Informaciją apie gruntų savybes gaunama atliekant laboratorinius tyrimus. Gręžimo metu
paimti grunto pavyzdžiai tiriami specializuotose inžinerinės geologijos laboratorijose, tačiau
laboratorijose paprastai tiriami maži grunto bandiniai, kai ne visada galima garantuoti paimtų
bandinių kokybę, laboratorijoje neįmanoma ištirti didelių grunto masyvų.
Lauko tyrimo metodai labai dažnai yra vieninteliai tinkami nustatyti įvairių gruntų
savybes. Deja, lauko tyrimo metodai, lyginant su laboratoriniais, turi tam tikrų trūkumų. Pirma,
gruntų lauko tyrimai atliekami tik tam tikru fiksuotu laiko momentu, kas neleidžia pakankamai
įvertinti įvairių reiškinių, susijusių su gamtinės aplinkos pasikeitimais, kuriuos sukelia šalia statomi
pastatai ir kiti inžineriniai objektai. Antra, gana didelė kai kurių lauko darbų kainą ir laiko sąnaudos,
lyginant su laboratoriniais tyrimais. Daugeliu atveju dėl to neįmanoma atlikti didelio skaičiaus
lauko bandymų, kai norima gauti pakankamą kiekį duomenų, reikalingų statistiniam gruntų fizinių
mechaninių rodiklių apdorojimui. Trečia, nevienareikšmė gautų rezultatų interpretacija.