INVESTICIJŲ PLANAS EUROPAI 2015 – 2017 METAIS

Ištrauka

Rašto darbas
INVESTICIJŲ PLANAS EUROPAI 2015 – 2017 METAIS

TURINYS
ĮVADAS 3
1.PAGRINDINĖS INVESTICIJŲ PLANO EUROPAI KRYPTYS BEI VEIKIMO MECHANIZMAI 4
1.1.Papildomų investicijų pritraukimas 4
1.1.1.Europos strateginių investicijų fondas 6
1.1.2.Fondo investicijų panaudojimas 7
1.2.Finansų patekimo į realiąją ekonomiką patekimo užtikrinimas 8  
1.2.1.Projektų bazės sukūrimas 8
1.2.2.Investavimo konsultacijų centro įsteigimas ir darbas su suinteresuotomis šalimis 9
1.3.Investicinės aplinkos gerinimas 10
1.3.1.Paprastesnis ir nuspėjamesnis visų lygmenų reglamentavimas ir nauji ilgalaikio finansavimo šaltiniai 10
1.3.2.Vienodų veiklos sąlygų stiprinimas ir kliūčių investicijoms šalinimas bendrojoje rinkoje 11
2.INVESTICIJŲ PLANO EUROPAI REZULTATŲ APŽVALGA BEI JO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE 12
2.1.Investicijų plano Europai rezultatai ES 12
2.2.Investicijų plano Europai rezultatai ir galimybės Lietuvoje 14
IŠVADOS 15
LITERATŪRA 16

ĮVADAS
Ekonomikos ir finansų krizės padariniai lėmė staigų bei stambų investicijų lygio
Europos Sąjungoje sumažėjimą – maždaug 15 % nuo 2007 m. pasiekto aukščiausio taško. Kai
kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje bei Airijoje, šis
nuosmukis yra dar didesnis bei siekia iki 60 %. Esamas investicijų lygis stipriai atsilieka nuo
ilgalaikės tendencijos, o planuojamas augimas suteikia galimybes tik daliniam atsigavimui. Šios
priežastys lemia lėčiau atsigaunančią ekonomiką, stabdomą naujų darbo vietų kūrimą, ilgalaikio
augimo bei konkurencingumo didėjimo sulėtėjimą.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti investicijų plano sudedamąsias dalis, jų veikimo būdus,
aptarti siekiamus tikslus bei nuo plano pradžios gautus rezultatus Europoje. Taip pat siekiama
išnagrinėti investicijų plano pritaikymo galimybes Lietuvos ekonominėje aplinkoje bei įmones,
siekiančias pasinaudoti šio plano teikiamais privalumais.
Šiuo metu egzistuojantis bendras ekonominės padėties neaiškumas, didelė viešojo bei
privačiojo sektoriaus skola kai kuriose ES šalyse ir jos poveikis kredito rizikai riboja veiksmų
laisvę. Vis dėlto šiuo metu egzistuoja galimybė pasinaudoti didelėmis santaupomis bei aukštu
finansiniu likvidumu. Be to, Europa turi didelių investicinių poreikių ir ekonomiškai gyvybingų
projektų, kuriems reikalingas finansavimas. Pagrindinis uždavinys – našiai panaudoti santaupas ir
finansinį likvidumą siekiant paremti tvarų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą Europos
Sąjungos valstybėse narėse.
Pasiūlos bei paklausos problemų sprendimas vienu metu padidina veiksmų
efektyvumą, tačiau pirmiausia reikalingas pasitikėjimas bendra ekonomine aplinka, politikos ir
reglamentavimo sistemos nuspėjamumas ir aiškumas, efektyvus ribotų viešųjų išteklių
panaudojimas, tikėjimas rengiamų investicinių projektų ekonominiu potencialu bei pakankamas
rizikos prisiėmimo pajėgumas, kad būtų padrąsinti projektų vykdytojai, paskatintos investicijos ir
pritraukta privačių investuotojų. Šių klausimų sprendimu turi užsiimti visų lygmenų valdžios institucijos.
Valstybės narės ir regioninės valdžios institucijos turi atlikti aiškų vaidmenį
vykdydamos būtinas struktūrines reformas, vadovaudamosi fiskalinės atsakomybės principais,
užtikrindamos reglamentavimo tikrumą ir skatindamos investicijas, kuriomis remiamas naujų darbo
vietų kūrimas ir ekonomikos augimas.