Intelekto samprata ir jo reikšmė žmogaus pažinimo procese

Ištrauka

Intelekto samprata ir jo reikšmė žmogaus pažinimo procese

TURINYS:
ĮVADAS 3
Kas yra intelektas? 4
Intelekto teorijos 5
Intelekto matavimo metodai 6
Intelekto vertinimo pritaikymas mokyme 7
Intelekto kilmė 9
IŠVADOS 10
LITERATŪROS SĄRAŠAS 11

Įvadas
Šio darbo tikslas - pristatyti skirtingus požiūrius ir nuomones tema - intelektas.
Šiame darbe bus aptarta intelekto sąvoka, išanalizuota, kaip skirtingi autoriai tai aiškina ir perteikia skirtinguose vadovėliuose. Bus tyrinėjama intelekto struktūra. Skirtingi požiūriai bus išanalizuoti ir pateikti. Darbe bus tyrinėjama - ar intelektas įgimtas ar vis dėlto įgyjamas. Taip pat, kokiais metodais jis matuojamas ir kaip jis vertinamas. Autorius domėsis, kokia intelekto tyrimų pritaikymo nauda ar žala mokymosi procese.
Kas yra intelektas?
Intelektas pradėtas tyrinėti XIXa. pabaigoje. Buvo pastebėta, kad žmonės stipriai skiriasi tarpusavyje
įviairiausių problemų sprendimo greičiu, kokybe, gabumais. Taip pradėta tirti ir analizuoti intelekto svarbą, jo
matavimo būdus. Psichologai iki šių dienų nesutaria, ką reikėtų laikyti intelektu. Viena ryški linija vienijanti daugelį apibrėžimų, kalbant apie intelektą, taikoma į žmogaus gudrumą, protingumą, gebėjimą spręsti problemas, perprasti dalykus.
Tačiau tokie mokslininkai, kaip Snyderman, Rothman, Sternberg, Conway, Ketron, Bernstein intelektą sieja ne
tik su proto galia, bet mato intelektą, kaip žymiai platesnę sąvoką. Šalia proto gabumų neretai kalbama ir apie
emocinį stabilumą, gebėjimą dorotis su stresinėmis situacijomis. Negana to, kai kuriuose apibrėžimuose galima rasti minimus ir socialinius sugebėjimus, motyvaciją, charakterį bei regėjimo aštrumą. Matoma, kad intelekto sąvoka apima kur kas plačiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Problema, su kuria susiduriama norint kalbėti apie intelektą, tai nesutarimas dėl vieno intelekto apibrėžimo.
V. P. Zinčenko teigimu, egzistuoja per 70 intelekto apibrėžimų.
R. Jusienės ir A. Laurinavičiaus vadovėlyje „Psichologija“ (2007) intelektas apibrėžiamas taip: “Intelektas -
sugebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšį“.
Snydermano ir Rothmano (1987) inicijuotoje apklausoje, kur daugelis psichologijos ir pedagogikos specialistų
pasidalino svarbiausiais intelekto požymiais, buvo iš eilės svarbumo eile išrikiuoti esminiai intelektą
nulemiantys požymiai. Tai:
1) gebėjimas geriau suprasti ir vartoti abstrakcijas nei įgusti tiesiog naudotis konkrečiais dalykais; 2)
sugebėjimas spręsti problemas - gebėjimas orientuotis naujose situacijose ir pasirinkti naujus reagavimo būdus;
3) sugebėjimas išmokti abstrakcijas naudojant žodžius ir kitus simbolius.
Ir visi šie požymiai yra apjungti esmingame Esteso (1982) intelekto apibrėžime, kuris skamba taip: „Intelektas
yra individo adaptacinė veikla, kurią paprastai sudaro tam tikri problemų sprendimo aspektai ir kurios kryptis
priklauso nuo pažinimo procesų bei operacijų“ (Gage ir Berliner 1994, p. 50).
„Robertas Sternbergas ir Williamas Salteris vadovėlyje apie žmogaus intelektą (1982, p.3) rašo, kad dauguma
specialistų intelektu laiko žmogaus gebėjimą „tikslingai ir adaptyviai elgtis“ (Myers 2000, p. 372). Tai
gebėjimas prisitaikyti naudojant praeities patirtį spręsti problemas bei blaiviai protauti. Tuo tarpu originaliai
intelektą apibūdino F. Kliksas: „Jei žodis mąstymas reiškia procesą, tai intelektas - to proceso kokybę“.
Taigi, bendro intelekto apibrėžimo, ties kuriuo sutartų visi psichologai - nėra. Kartais kalbama, kad intelektas
nėra vien proto gebėjimai, bet apima kur kas platesnius gebėjimus. Toliau patyrinėsime intelektą šiek tiek
plačiau.