INSTITUCIJOS, ATLIEKANČIOS STANDARTIZACIJĄ IR SERTIFIKACIJĄ LIETUVOJE

Ištrauka

INSTITUCIJOS, ATLIEKANČIOS STANDARTIZACIJĄ IR SERTIFIKACIJĄ LIETUVOJE
Namų darbo užduotis

TURINYS
ĮVADAS 3
1. STANDARTIZACIJA IR SERTIFIKACIJA LIETUVOJE 4
1.1.Standartizacijos ir standarto samprata ir reikšmė 4
1.2. Sertifikavimas Lietuvoje ir esminiai jo bruožai 5
1.3. Įstaigos atliekančios standartizaciją ir sertifikaciją Lietuvoje 6
2. ĮMONĖS ANALIZĖ 11
2.1. TÜV Thüringen e.V. įmonė 11
2.2. Sertifikavimo procedūra ir jos etapai 11
2.3. Sertifikuotos įmonės ir vadybos sistemos 15
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 20
LITERATŪRA 21

ĮVADAS
Šiandien standartai vaidina svarbų vaidmenį, kuriant vidaus rinką. Standartai padeda rinkai
sukurti efektyvią prekybos kalbą, o jungtiniai bandymai ir sertifikatai dažnai suvokiami kaip
būdas sukurti pasitikėjimą tarp prekybos partnerių.
Vadybos sistemų sertifikavimo poreikis Lietuvoje atsirado prieš keliolika metų. Tuomet
daugiausiai sertifikatų įsigydavo eksportuojančios gamybos įmonės. Vėliau sertifikatų iš tiekėjų
pradėjus reikalauti viešuosiuose pirkimuose, dėl jų aktyviausiai kreipdavosi statybos bendrovės.
Šiandien sertifikuojasi ir vis daugiau įvairias paslaugas teikiančių įmonių. Detalesnis
standartizacijos ir sertifikavimo procesas aprašomas darbe.
Darbo tikslai:
1.Išsiaiškinti kaip ir kokios įstaigos Lietuvoje teikia standartizaciją ir sertifikaciją.
2.Išsiaiškinti detalesnę sertifikavimo procedūrą vykdomą TÜV Thüringen e.V įmonės Lietuvoje ir visa tai kas susiję su ja.
Darbo uždaviniai:
Išanalizuoti ir pristatyti mokslinę literatūrą apie standartizaciją, sertifikavimą ir jų esminius bruožus.
Išanalizuoti standartizaciją ir sertifikavimą teikiančias įstaigas Lietuvoje.
Išanalizuoti pasirinktą įmonę teikiančią šias paslaugas.
Remiantis išanalizuotos mokslinės literatūros ir įmonės analize, pateikiamos išvados ir pasiūlymai.

1.STANDARTIZACIJA IR SERTIFIKACIJA LIETUVOJE
1.1. Standartizacijos ir standarto samprata ir reikšmė
Standartizacijos reikšmė senovėje ir šiuolaikiniame pasaulyje labai skiriasi, nors visais
laikais buvo išryškinama visuomeninė standartų nauda, standartas buvo ir liko skirtas tenkinti tam
tikriems visuomenės poreikiams. Standartizacijos veiklą koordinuoja Tarptautinė standartų
organizacija (International Organization of Standarts) sutr. ISO.
Yra daugybė apibrėžčių, vartojamų standartizacijos ir standarto sąvokoms apibūdinti.
Standartizacija yra veiklos rūšis, tačiau buvo bandymų sukurti „standartizacijos teoriją“, siekiant
nustatyti standartų kaip vienos rūšies informacijos šaltinio ryšį su kitomis dokumentų rūšimis.
Stevenas M. Spivakas ir F. C. Brenneris pritaria L. Vermano siūlymui standartizaciją
aiškinti kaip mokslinę discipliną, kurią kiekvienas gali priskirti atinkamai šakai, tačiau ne taip
formaliai, kaip tai daroma akademinėse disciplinose [21, 16].
Kitaip standartizaciją galima apibrėžti kaip – veiklą, skirtą tam tikroje srityje (pramonės,
transporto, žemės ūkio ir kt.) nustatyti bendrąsias nuostatas, kurios gali būti visuotinai ir daug
kartų panaudotos esamiems ir galimiems uždaviniams spręsti.
Standartas – tai susitarimo pagrindu parengtas ir pripažintas, įstaigos patvirtintas
dokumentas, nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius
principus ar charakteristikas, yra skirtas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje. Gaminiams,
produktams ir paslaugoms įmonės gali taikyti Lietuvos standartus (LST) arba rengti įmonės
standartus (ĮST). Įmonių veikloje pirmenybė turėtų būti teikiama Lietuvos standartams, kurie yra
priimti, remiantis tarptautiniais ir Europos standartais.
Standartai turėtų būti pagrįsti apibendrintais mokslo, technikos bei patirties rezultatais ir
teikti kuo didesnę naudą visuomenei. Standartai leidžia užtikrinti priemones, kurios atitiktų
iškeltą tikslą ar jų grupę. Kiekvienas gali pasitikėti produktu, paslauga ar sistema, nes čia
parodomas pranašumas, kuris pasiekiamas taikant standartą.