INFLIACIJOS PRIEŽASTYS

Ištrauka

INFLIACIJOS PRIEŽASTYS
Makroekonomikos referatas

TURINYS
ĮVADAS 2
1. MOKSLINĖS LITERATŪROS ŠALTINIŲ APŽVALGA 4
1.1. Infliacijos tipai ir formos 4
1.2. Infliacijos priežastys 5
1.2.1. Bendrosios paklausos infliacija 6
1.2.2. Bendrosios pasiūlos (kaštų) infliacija 8
2. LIETUVOS IR ŠVEDIJOS EKONOMINIS PALYGINIMAS ATSIŽVELGIANT Į INFLIAICJĄ 11
IŠVADOS 14
LITERATŪRA 15

ĮVADAS
Viena opiausių ir sudėtingiausių makroekonominių problemų yra infliacija. Su ja susiduria
tiek besivystančios, tiek ir išsivysčiusios valstybės, ne išimtis ir Lietuva. Pasak Skomino (2009),
infliacija – tai besitęsiantis, nuolatinis kainų lygio kilimas arba piniginio vieneto perkamumo
pajėgumo nuolatinis mažėjimas. Taip pat iš čia seka, kad:
Infliacija yra besitęsiantis procesas, nuolatinis kainų kilimas, o ne didesnės kainos;
Infliacija yra ne atskirų prekių ar paslaugų, o bendrų kainų lygio kilimas;
Infliacija yra fenomenas susijęs su pinigų pasiūla (Skominas, 2009).
Infliacijos augimo tempai yra matuojami ir jų rezultatą parodo pagrindinis infliacijos
rodiklis - vartotojų kainų indeksas (CPI, angl. consumer price index) bei bendrojo vidaus produkto
(BVP) defliatorius (Snieška 2006). Ekonomikos terminų ir sąvokų žodyne (1999) yra pateikiami
tokie apibrėžimai, kad vartotojų kainų indeksas yra rodiklis, kuris parodo vartojimo prekių ir
paslaugų krepšelio, kurį įsigyja, už kurį sumoka ir kurį namų ūkiai panaudoja tiesiogiai
patenkindami vartojimo poreikius, vidutinį kainų lygio pokytį per tam tikrą laiko tarpą. Vartotojų
kainų indeksas neapima prekių ir paslaugų, skirtų gamybai. BVP defliatorius apibūdinamas kaip
kainų lygio indeksas, kuriuo matuojamas vidutinis šalies produkcijos kainų lygis, palyginti su kainų
lygiu, buvusiu baziniais metais (Ekonomikos terminų ir sąvokų žodynas, 1999).
Įvairūs ekonominiai veiksniai turi įtakos infliacijai t.y. namų ūkių bei valstybės sektoriaus
vartojimas, kintantis darbo užmokestis šalyje, nedarbo lygis, besikeičiančios palūkanų normos ir
taip pat paskolų suteikimo kiekiai šalies gyventojams bei, žinoma, besikeičiančios žaliavų kainos.
Įvertinus šiuos didelę įtaką darančius veiksnius šalies ekonomikai ir priėmus tinkamus sprendimus
ateityje būtų galima numatyti infliaciją.
Darbo tikslas: išsiaiškinti infliacijos priežastis bei palyginti Lietuvos ir Švedijos infliacijos kitimo tempus.
Darbo uždaviniai:
1.Mokslinės literatūros šaltiniu apžvalgoje aptarti infliacijos tipus bei formas;
2.Aptarti pagrindines infliacijos priežastis;
3.Išaiškinti bendrosios paklausos pokyčių sukeliamą infliaciją;
4.Išaiškinti bendrosios pasiūlos pokyčių sukeliamą infliaciją;
5.Atlikti Lietuvos ir Švedijos ekonominį palyginimą atsižvelgiant į infliaciją.