INDŲ FILOSOFIJA

Ištrauka

INDŲ FILOSOFIJA
Tai tauta, kuri pateikė visiškai originalų požiūrį, kaip turi sąveikauti objektai. Kinijoje
manyta, kad kalti yra tie, kurie neprisitaiko. Žmogus kenčia nuo pasaulio poveikio. Indijoje blogis
pasauly yra dėl to, kad visko gamtoje per daug, t.y. pertekliaus problema. Geografas Strabonas
teigė, kad tauta gali nedirbti, nes yra visko. Darbas nereikalingas Indijoje, kad išlaikyti žmogaus
būtį ( gr. Urgia – darbas, pastangos). Indijoje gamta yra kitokia, trūkinėjanti sistema, neįmanoma
įžiūrėti skirtumų tarp gamtos formų. Indai gyvybę laiko blogiu. Žmogui kyla mintis savižudybei dėl
pertekliaus, todėl jo uždavinys yra genialus planas išeiti. Nuolatinis „sukimasis“ (rita) pasaulyje
tampa nuobodus. Tačiau jei nusižudysi, neišsprendęs problemos, atgimsi dar blogesnėje situacijoje.
Indijoje mėginimas spręsti problemas niekur neveda, todėl reikia ieškoti radikalesnių sprendimų.
Religinė indų mintis apie pasaulį, žmogaus vietą, pirmą kartą bandyta prieš 1,5 tūkst. metų.
Religiją saugoja 4 knygos (Rigveda, Jadžurveda, Samaveda, Atarvaveda).
Rigvedos filosofinės mintys: aplinkos suvokimo matas yra matymas, o aukštesnis –
veizdijimas, t.y. matyti tai, kas jungia reiškinių grupę, besikartojančius požymius. Aukščiausias
lygis yra regėjimas. Visi trys sudaro orgiją. Veda reiškia veizdijimą. Tapas yra dievas, jėga, kuri
reiškiasi dėl sūkurio. Žmogui galima pasikeisti suvokiant anonimines jėgas.
Nuo 12 – 8 a. atsiranda brahmanizmas. Brah reiškia susieti, sudaryti mazgą, o brahma pradžios
dievą. Brahmanai mėgina primesti savo valią, asmeninį kultą kaip socialinį lyderį, tai sukelia
socialinę įtampą. Brahmanai atgimsta du kartus, todėl jie iškarto yra maksha. Jie yra energetinis
Tapo rezervuaras, proto jėga.
Seniausias elgesio kodeksas Catur varga reiškia 4 vargus, ko dera laikytis jaunystėje:
1.Artha – meno, amato, įgūdį. Trunka iki 21 metų.
2.Kama – dera užsiimti lytiniu gyvenimu, šeimos kūrimas. Nuo 21- 42 metų.
3.Dharma – dermė, darna, mokytumo sugebėjimo vargas. Turi mokyti kitus, atiduoti duoklę,
ką gavo iš arthos. Iki 63 metų.
4.Maksha – nieko nereikia žmogui daryti. Tai būsena, kada žmogui reikia apsivalyti nuo
gyvenimo. Turi koncentruoti dėmesį tik į mistiką.
Džajanizmas – reikia atsijungti nuo aplinkos jai nekenkiant, atsisakyti kovoti. VI a. atsiranda
budizmas. Sitharta Authama, t.y Buda, akcentavo, kad nereikia priešų, nedalyvauti kasdienybės
žaidimuose, išminčiui reikia nuleisti rankas, pvz.: negelbėti vaiko, kurį vejasi tigras, nes atgims).
Atsiranda asocialumo problema, t.y atsisakymas dalyvauti sprendimų priėmime. Atsiradęs
individualizmas pareiškia tai, kad žmogų žudo ne karas, o veikla be noro.