Individualizuotas ir diferencijuotas ugdymas pradinėje mokykloje Atvejo analizė 3 klasėje

Ištrauka

Bakalauro darbas
Individualizuotas ir diferencijuotas ugdymas pradinėje mokykloje: Atvejo analizė 3 klasėje

Turinys
Įvadas 7
Individualizuoto ir diferencijuoto ugdymo teorinis pagrindimas 9
Individualizuoto, diferencijuoto ir personalizuoto ugdymo sampratos 9
Diferencijavimo ir individualizavimo planavimo principai 11
Pedagogo vaidmuo ugdymo procese 16
Patirtys užsienyje 17
Padėtis Lietuvoje 18
Literatūros apžvalgos schema 20
Tyrimo metodika 21
Tyrimo metodai 21
Tyrimo etika 23
Tyrimo rezultatų apžvalga 24
Pirmojo interviu su pradinių klasių mokytoja atsakymų apžvalga 24
Ugdomųjų veiklų stebėjimo apžvalga 27
Antrojo interviu su pradinių klasių mokytoja atsakymų apžvalga 35
Rezultatai ir diskusija 37
Rekomendacijos 39
Išvados 41
Šaltiniai 42
Priedai 45

Įvadas
Per ketverius studijų metus ne kartą turėjau galimybę pasirinkti mokyklą, kurioje atliksiu
praktiką. Ši vis skyrėsi – viena iš jų buvo stebimoji, kita skirta asistuoti mentoriui, dar kita –
pavaduoti mokytoją ir perimti ugdymo procesą. Įsitraukdama į ugdymą vienu ar kitu būdu
pastebėjau pasikartojančius iššūkius švietimo įstaigose. Vienas iš jų – nepakankamas ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas pamokų metu. Teko stebėti matematikos pamoką, kurioje
mokytoja visiškai neatsižvelgė į porą mokinių, nespėjančių ir praradusių viltį išmokti daugybos
lentelę. Kas dieną šie vaikai vis labiau atsilikdavo ir nebūdavo pastebėti. Galiausiai pradėjau matyti
prasidedančią isteriją ir paniką prieš artėjančius matematikos žinių patikrinimus. Tai paskatino
mane pasidomėti sėkmingu užduočių diferencijavimu ir ugdymo proceso individualizavimo metodais.
Temos aktualumas ir naujumas. Vaikai, nors ir to paties amžiaus, nėra vienodi. Šie gali
turėti panašumų asmenybėje, pomėgiuose, tačiau įvairūs skirtingumai jau nuo mažens paverčia
žmogų unikalų (Tomlinson, 2001). Kalbant apie mokymo sistemą, Geros mokyklos koncepcijos
(2015) nuostatose pabrėžiama, jog nuo švietimo visiems pamažu pereinama prie švietimo
kiekvienam. Tai reiškia yra siekiama kurti mokymą, kuris būtų labiau diferencijuotas bei
individualizuotas, ,,pripažįstant, kad žmonių patirtys, poreikiai, siekiai skiriasi ir mokomasi
skirtingais tempais ir būdais” (Vaicekauskienė, 2013, p. 2). Jeigu diferencijavimas ir
individualizavimas nebūtų klausimų kelianti tema, ko gero nebūtų poreikio jos minėti Geros
mokyklos koncepcijoje.
2017-2019 metais išorinio mokyklų veiklos kokybės vertinimo metu buvo nustatyta, jog
pusėje pradinio ugdymo pamokų pedagogai taikė tradicinę paradigmą. Šiose veiklose daugiausia
dėmesio buvo skiriama perteikti faktus, kuriuos ugdytiniai turėjo atkartoti. Pastebėta, kad pedagogo
autoritetas šiose pamokose nustatytas svarbiausiu. Aktyvus mokinių mokymasis ir šiuolaikinė
pamokos vedimo samprata sudarė tik septintadalį stebėtų pamokų. Nors neretai kalbama apie tai,
kad tradicinė švietimo sistema šiandien laikoma neefektyvia ir ribojančia asmens laisvę, o nauja
paradigma labiau nei pastaroji paskatina giluminį mokinių mąstymą, išorinis vertinimas rodo, kad
praktikoje vyksta kitaip (Jevsejevienė, 2020).
Aišku, kad ne visiems pedagogams pavyksta sėkmingai individualizuoti ir diferencijuoti
ugdymo procesą. Būtent dėl šios priežasties mokiniams diegiamas supratimas, jog mokytis reikia
dėl pažymio ar dėl egzamino–praktinės žinios lieka antroje vietoje. Kai kurie ugdytiniai dėl įvairių priežasčių pamokos metu negauna diferencijuotų užduočių ar individualios pagalbos. Kraštutiniais
atvejais mokiniai pasijunta atstumti ir dėl to nebenori eiti į mokyklą. Specialiųjų ugdymosi
poreikių turintys ugdytinai neretai sunkiai supranta informaciją iš pirmojo karto ir jiems reikia papildomo
dėmesio. Šiais atvejais mokiniams ypatingai reikalingas kompetentingas pagalbininkas, tačiau ar
šiems ugdytiniams visada suteikiama reikiama pagalba, kyla klausimas.
Apibendrinus, pradiniame ugdyme pamažu vyksta kaita nuo tradicinio frontalinio į
šiuolaikinį individualizuotą mokymą, tačiau ši kaita lėta. Pamokose galima pastebėti šiuolaikinio
ugdymo apraiškų ir strategijų, bet jos dar nėra tapusios įprastu ugdymosi būdu. „Mokymosi
veiksmingumą ypač riboja silpnosios ugdymo proceso grandys – retai taikomas ugdymo
diferencijavimas ir individualizavimas, ne visada kokybiškas (įsi)vertinimas“ (Jevsejevienė, 2020,p. 7).
Tyrimo objektas – individualizuotas ir diferencijuotas ugdymas pradinėje mokykloje.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti vienos mokytojos patirtį ir metodus, taikomus įgyvendinant
individualizuotą ir diferencijuotą ugdymą 3 klasėje. Darbo tikslui pasiekti suformuluoti šie uždaviniai:
Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinę, metodinę literatūrą bei švietimo dokumentus apie individualizuoto ir...