IMPROVIZACINĖS MUZIKOS TERAPIJOS TAIKYMO GALIMYBĖS MUZIKOS PAMOKOSE

Ištrauka

IMPROVIZACINĖS MUZIKOS TERAPIJOS TAIKYMO GALIMYBĖS MUZIKOS PAMOKOSE
BAKALAURO DARBAS

TURINYS
ĮVADAS 6
1. TEORINIAI MUZIKOS TERAPIJOS ASPEKTAI 9
1.1. Muzikos terapijos samprata 9
1.2. Muzikos terapijos formos 10
1.2.1. Ugdomoji muzikos terapija 11
1.2.2. Improvizacinė muzikos terapija 12
1.3. Improvizacinės muzikos terapijos metodai 13
1.3.1. Muzikos atlikimas muzikos terapijoje 14
1.3.2. Dainų kūryba muzikos terapijoje 16
1.3.3. Muzikos klausymasis ir judėjimas 17
1.3.4. Muzikiniai terapiniai žaidimai 19
1.3.5. Psichodraminė muzikinė improvizacija 21
2. IMPROVIZACINĖ MUZIKOS TERAPIJOS SAMPRATA MUZIKINIO UGDYMO SISTEMŲ 
KONTEKSTE 23
2.1. Improvizacinės muzikos terapijos aspektai pasaulio muzikinio ugdymo sistemose 23
2.1.1. E. Ž. Dalkrozo muzikinio ugdymo sistema 23
2.1.2. Z. Kodajaus muzikinio ugdymo sistema 25
2.1.3. K. Orfo muzikinio ugdymo sistema 26
2.1.4. E. Gordono muzikinio ugdymo sistema 28
2.1.5. S. Suzuki muzikinio ugdymo sistema 30
2.2. Improvizacinė muzikos terapija Lietuvos muzikinio ugdymo turinyje 31
3. MENINIS PROJEKTAS – „KETURI METŲ LAIKAI“ 33
3.1. Meninio projekto aprašymas, darbo grafikas 33
3.2. Meninio projekto repertuaro analizė 34
IŠVADOS 44
LITERATŪRA 45

ĮVADAS
Tyrimo problema. Vaikai dažnai patiria emocinius ir elgesio sutrikimus. J. M. Kauffmanas
(2001) šioms problemoms priskiria aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, agresyvų ir antisocialų elgesį,
priklausomybes, nerimo ir depresijos, raidos, socialinio bendravimo sutrikimus. Daugiausiai
pasitaikančios problemos yra nerimas, stresas, baimė, liūdna nuotaika, vidiniai išgyvenimai. Todėl,
šioms problemoms išspręsti pasitelkiama improvizacinė muzikos terapija ir jos taikymas tiek
sveikatinimo, tiek ugdymo tikslais.
Tyrimo aktualumas. Ugdymo tikslas – brandi asmenybė, terapijos – sveika asmenybė.
Z. Rinkevičius ir R. Rinkevičienė (2007) pažymi, jog tobuliausiai žmogaus asmenybė pasireiškia
dvasingumu, o menas atspindi žmogaus dvasinę esmę.
Muzikinis ugdymas – asmenybę kuriantis žmonių bendradarbiavimas, sąveikaujant su meno
bei kitomis kultūros vertybėmis. Tai mokymas, lavinimas, auklėjimas, švietimas, formavimas.
Humanistinius idealus propaguojančių meno edukologų požiūriu, meninio ugdymo branduolį
sudaro gėrio ir grožio suvokimas bei dvasingumo ugdymas (Piličiauskas, 1998; Rinkevičius,
Rinkevičienė, 2007; Navickienė 2001); sureikšminamas ugdytojo ir ugdytinio emocinis, dvasinis
bendradarbiavimas. Humanistinis požiūris, iškeliantis pedagoginės aplinkos ir pedagoginių santykių
humanizavimą bei individualizavimą ir asmenybės dvasingumo ugdymą, įpareigoja praplėsti
meninio (muzikinio) ugdymo sampratą ir ieškoti papildomų metodų, ugdymo nuostatas susiejant su
sveikatinimu. Muzikinė veikla ir ugdymas tokiu atveju gali būti suvokiamas kaip žmogaus fizinio,
dvasinio ir socialinio pasaulio kūrimas, pozityviai jį vertinant, padedant jam atrasti ir pritaikyti savo
estetinę raišką – gebėjimą dalyvauti meninėje veikloje. Tai suteikia drąsos išbandyti savo galimybes
kitoje vietoje ir/ar kitose veiklose, su kitais asmenimis. Šiame fone muzikinis ugdymas suvokiamas
kaip išgyvenamasis mokymasis ir tuo ypač artimas improvizacinei muzikos terapijai.
Improvizacinė muzikos terapija šiandienos kultūroje – tai muzikos mokytojo ir mokinio
(individo ar grupės) bendradarbiavimas, naudojant spontaniškai neparengtą muzikavimą, kai
muzikos elementai tampa forma ir ekspresija (išraiška), sukurta atlikimo metu, ir kai procesas bei
produktas individui suteikia naujų išgyvenimų ir potyrių, bei sukuria vaiko tarpusavio ryšius su
sveikatingumu ir gyvenimo kokybės optimizavimu.
Dalyvavimas improvizacinės muzikos terapijos procese suteikia žmonėms įvairių galimybių
išreikšti save, suvokti save, pažinti kitą, komunikuoti, bendradarbiauti, kurti ir patirti
savirealizacijos džiaugsmą. Tai ne visuomet pasiseka taikant tradicines intervencijas, ugdymo
metodus. Improvizacinė muzikos terapija naudojant meno formas ir kūrybiškumo procesą tikslingos
intervencijos metu, medicinos, socialinėje ar ugdymo srityje puoselėja sveikatą, skatina bendravimą
ir saviraišką. Gerinant fizinį, emocinį, kognityvinį ir socialinį funkcionalumą, siekiama didinti
kliento pasitikėjimą savimi ir skatinti jo adaptaciją visuomenėje.
Apie muzikos terapiją ir jos taikymą muzikos pamokose galime rasti daktarės V. Aleksienės
(2005) darbuose. Ji veda muzikos terapijos seminarus, dirba su asmenybės augimo bei muzikos
terapijos grupėmis Lietuvoje ir užsienyje; publikuoja mokslinius bei mokslo populiarinimo
straipsnius; vadovauja muzikos sveikatai ir muzikos terapijos projektams bei tyrimams. Apie
taikymo galimybes specialiųjų poreikių...