Įmonių inovacinių gebėjimų vystymas

Ištrauka

ĮMONIŲ INOVACINIŲ GEBĖJIMŲ VYSTYMAS

Turinys
Įvadas 3
Inovacijų samprata 4
Inovacijų svarba 5
Inovatyvios įmonės koncepcija 6
Inovacijų vystymas ir plėtra 8
Inovaciniai gebėjimai 10
Įmonių, sėkmingai pritaikiusių inovacijas, pavyzdžiai 11
Išvados 14
Literatūros sąrašas 15

Įvadas
Šiomis dienomis inovacijos sąvoka vis dažniau vartojama versle. Inovacija laikoma būtinu
verslumo elementu ir pagrindiniu verslo sėkmės rodikliu įmonėms, norinčioms išlikti
konkurencingoms ir išlaikyti rinkos poziciją bei turėti stabilų augimą aplinkoje, kurioje yra
didesnių ir stipresnių dalyvių. Inovatyvių idėjų pritaikymas versle padeda ne tik didinti darbo
našumą, paspartina įmonės veiklą, bet ir garantuoja sėkmę konkuruojant ne tik Lietuvos, bet ir
užsienio rinkose. Įmonė, siekdama išlikti konkurencinga, turi atsinaujinti ir pasiūlyti rinkos
dalyviams ką nors naujo, nuolatos stebėti aplinką bei konkurentų ir klientų veiksmus ir į juos
atitinkamai reaguoti pasitelkiant inovacijas ir gebėjimus. Tačiau ne visada naujai atsiradę
produktai, paslaugos ar technologijos, įtakoti inovacinės veiklos rezultatų, nulemia įmonės
sėkmę konkurencinėje kovoje. Čia itin svarbu sėkmingai valdyti inovacinės veiklos procesus, iš
anksto įžvelgti galimas rizikas. Akivaizdu, jog naujų technologijų poreikis, agresyvi
konkurencija, didėjantis vartotojų domėjimasis ne tik prekėmis, bet ir įmonės veikla kelia naujus
iššūkius verslo įmonėms. Taigi, įmonės, siekiančios pasiekti geresnių rezultatų rinkoje nei
konkurentai, turi didelį dėmesį skirti ne tik siūlomoms prekėms ar paslaugoms, bet ir unikalumui
– inovacijoms.
Darbo tikslas. Išanalizuoti įmonių inovacinių gebėjimų svarbą ir pateikti jų vystymo esmę.
Darbo uždaviniai:
Apibūdinti inovacijų esmę;
Išanalizuoti inovacijų svarbą ir plėtrą įmonėse;
Pateikti inovatyvios įmonės koncepciją;
Apibūdinti inovacinius gebėjimus;
Pateikti įmonių, sėkmingai vystančių inovacijas, pavyzdžius.

Inovacijų samprata
Ieškant žodžio „inovacija“ kilmės, sugrįžtama į XV amžių. Šis žodis yra kilęs iš Vidurio
Prancūzijos teritorijoje tuo metu vartoto žodžio „inovacyon“, kuris išvertus pažodžiui reiškia
„atnaujinimas“ arba „naujo pavidalo suteikimas esančiam daiktui“. Lietuvių kalboje vartojami du
terminai – tarptautinis inovacija ir lietuviškas naujovė. Inovacija gali būti vertinama dviem
aspektais: kaip reiškinys ir kaip procesas. Pirmu atveju inovacija yra bet koks tikslinis
pakeitimas, kuriuo siekiama pakeisti tiriamo objekto būklę jį tobulinant. Antru atveju inovacija –
tai procesas, apimantis tyrimą, rengimą, valdymą ir stabilų funkcionavimą, siekiant gauti tam
tikrą efektą. Anot J. Schumpeterio, inovacijos yra daugiau ekonominis nei technologinis
reiškinys. Jis teigia, kad ir koks būtų technologinis atradimas, jis nebus laikomas inovacija, jei
nelems ekonomikos ar grynojo pelno didėjimo. Tam, kad iš inovacijos įmonė galėtų gauti
grynojo pelno, inovacija turėtų sukurti ir išlaikyti tam tikrą unikalų pranašumą, palyginti su
vidaus ir tarptautinių rinkų konkurentais. Šiuo atveju grynojo pelno sąvoka reiškia pelną, sukurtą
vien įdiegtomis inovacijomis, be pelno, atsiradusio dėl kitų veiksnių – darbo jėgos, valiutų vertės
pasikeitimo ir t. t.
J. Demetjevos (2014) teigimu, inovacijos sąvoka traktuojama kaip tam tikras procesas,
apimantis mokslinius tyrimus ir jų metu gautų žinių transformavimą į naujos produktus,
paslaugas, technologijas. Inovacija yra įvairialypis procesas, kuriame gali dirbti skirtingi
subjektai, kurių tikslas – sėkmingai pritaikyti naujas technologijas, idėjas ir metodus, kuriant ir
tobulinant produktus, paslaugas, technologijas (R. Krušinskas, R. Benetytė, 2014).
Tikrasis strateginis iššūkis, su kuriuo susiduria įmonės, yra bandymas generuoti geras idėjas
ir paversti jas produktais ar paslaugomis, kurie būtų paklausūs rinkoje – tai ir yra ,,inovacijos“
suvokimas. Inovacija taip pat gali būti siejama su įmonėje vykstančių procesų pokyčiais. Įmonės
gamybos procesų pertvarkymas gali padidinti galutinio produkto vertę, atsirandančią dėl
sumažėjusių gamybos sąnaudų, atitinkamai sumažėjusių laiko sąnaudų ir aukštesnės kokybės (S.
Pogosian, I. Dzemyba, 2012).