Imigracijos ir socialinio kapitalo santykis

Ištrauka

Imigracijos ir socialinio kapitalo santykis

Santrauka
Šiame rašto darbe polemizuojami skirtingi požiūriai į imigracijos ir socialinio kapitalo santykį.
Pradedant Roberto Putnamo tyrimu ir jo išvadomis, jog imigracija daro žalą socialiniam kapitalui,
tęsiama pristatant iš dalies šias išdavas kompromituojančius tyrimus. Lupo (2010) bei Kesler ir
Bloemraad (2010) atlikti tyrimai rodo imigracijos ir socialinio kapitalo santykio
daugiareikšmiškumą bei priklausomybę nuo kultūrinio, ekonominio bei politinio konteksto.
Apibendrinama teigiant, kad neegzistuoja universali teorija, galinti atsakyti kokią įtaką socialiniam kapitalui daro imigracija.
Raktiniai žodžiai: socialinis kapitalas, imigracija, socialinis pasitikėjimas.
Keywords: social capital, imigration, social trust.

Įvadas
Socialinis kapitalas yra plačiai artikuliuojama sąvoka, tiek akademinėje bendruomenėje, tiek
politikoje. Putnamas, išpopuliarinęs šią sąvoką, socialinį kapitalą apibrėžia kaip socialinių
organizacijų ypatybes, tokias kaip pasitikėjimas, normos ir tinklai, kurios gali padidinti visuomenės
produktyvumą ir palengvinti koordinuotus veiksmus (2001, p.219). Funkciniu požiūriu – socialinis
kapitalas yra išteklius, įgalinantis veikti. Socialinis kapitalą galima suprasti kaip dar vieną kapitalo
rūšį, kurios ypač svarbus aspektas – socialiniai tinklai, nes būtent ryšiuose tarp žmonių randamos
savitarpiškumo ir solidarumo normos bei pasitikėjimo santykis, kurie yra suprantami kaip socialinio
kapitalo komponentai. Socialiniai tinklai kaip ir gamybos įrankiai turi vertę (Putnam 2007).
Socialinis kapitalas yra suprantamas kaip svarbus ir vertingas socialinio gyvenimo elementas.
Socialiniai tinklai turi teigiamą poveikį ne tik esantiems tinkluose, bet ir aplinkiniams
("bystanders") – pavyzdžiui glaudžius ryšius turinčioje kaimynystėje bendras nusikalstamumo lygis
žymiai žemesnis, o tai neša naudą net ir bendrauti nelinkusiems kaimynams. Tyrimai rodo, kad
socialinis kapitalas yra gėrybes kuriantis elementas, ir jo esant daugiau žmonės džiaugiasi ir
sveikesniais vaikais, ir ilgesne gyvenimo trukme, ir geresniais ekonominiais rodikliais (Putnam
2007). Taigi, socialinis kapitalas yra siektinas ir norimas dalykas, gerinantis visuomenės gyvenimą.
Svarbu suprasti jog socialinis kapitalas nėra pastovus išteklius. Knygoje „Kad demokratija
veiktų“ Putnamas atkreipia dėmesį, jog socialinį kapitalą reikia naudoti, reprodukuoti ir tokiu būdu
jis kaupiamas ir didinamas. Nenaudojamas socialinis kapitalas netenka savo vertės (2001). Tęsiant
mintį apie kapitalo nepastovumą, straipsnyje „E pluribus unum: Diversity and community in the
twenty‐first century“, autorius teigia, jog imigracija, didinanti visuomenės etninį heterogeniškumą,
kelia pavojų socialiniam kapitalui ir jį mažina. (Putnam 2007) Vis dėlto, ne visi tyrėjai yra linkę
visiškai sutikti su šia išvada. Šiame darbe siekiama apžvelgti skirtingas žiūras į imigracijos ir
socialinio kapitalo santykį.