Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas Tarptautiniuose ir Verslo apskaitos standartuose

Ištrauka

Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas Tarptautiniuose ir Verslo apskaitos standartuose
Savarankiškas darbas

Turinys
Įvadas...................................................................................................................................................3
1.TAS ir VAS teorinė lyginamoji analizė....................................................................................4
1.1.Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas pagal TAS ir VAS..................................................4
1.2.Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo apskaičiavimo formulės pagal skirtingus metodus 4
2.Praktinis analizuojamų standartų palyginimas.......................................................................7
Išvados.................................................................................................................................................9
Literatūros sąrašas...........................................................................................................................10

Įvadas
Ilgalaikis materialusis turtas užima gana svarbią vietą įmonėje ir jos vydomojoje veikloje. Tai yra
ekonominiai ištekliai, kurie turi savo savininką (šiuo atveju įmonę) ir kuriuo yra disponuojama,
siekiant gauti tam tikros naudos ateityje. Remiantis Verslo apskaitos standartais (toliau – VAS), tai
yra turtas, kuris yra naudojamas ilgiau nei vienerius metus, turi materialią formą, bei yra labai
svarbus produktų gamybai ar paslaugų suteikimui. Įmonių turimas turtas skiriasi priklausomai nuo
veiklos pobūdžio ir dydžio. Turimas turtas įmonėje teikia tam tikrą naudą, štai dėl šios priežasties
jis turi būti apskaitomas. Įmonės veikloje naudojamas ilgalaikis materialusis turtas nusidėvi, todėl
finansinėje apskaitoje jį atspindėti tik pradine verte būtų neteisinga. Įmonės apskaitininkai turi
apskaičiuoti, kiek ilgalaikis turtas nusidėvi per tam tikrą laiko tarpą, ypač per ataskaitinius
laikotarpius - ketvirtį ar metus.
Sudėtingiausia dalis ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo metodikoje - nustatyti teisingą
nusidėvėjimo normą. Finansinėje apskaitoje reikalaujama, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimo norma
kuo tiksliau atitiktų realiai sumažėjusią turto ekonominę vertę, o mokestinėje apskaitoje svarbiausia,
kad nusidėvėjimo norma neviršytų nustatyto maksimalaus dydžio. Sukaupta nusidėvėjimo suma per
ataskaitinį laikotarpį priskiriama veiklos sąnaudoms arba gaminamos produkcijos savikainai. 
Darbo tikslas. Išanalizuoti ir išskirti ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo priskaitymo
skirtumus Tarptautiniuose ir Verslo apskaitos standartuose ir atskleisti juos per pavyzdžius.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti TAS ir VAS teorinę analizę, išskirti ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo standartų skirtumus.
2. Remiantis praktiniais pavyzdžiais, parodyti ilgalaikių materialaus turto nusidėvėjimo standartų
panašumus ir skirtumus.