Ikivėžinės skrandžio būklės vidutinės rizikos populiacijoje Precancerous Gastric Lesions in Moderate Risk Population

Ištrauka

Baigiamasis darbas
Ikivėžinės skrandžio būklės vidutinės rizikos populiacijoje

TURINYS
SANTRAUKA......................................................................................................................3
SUMMARY..........................................................................................................................4
ĮVADAS...............................................................................................................................6
DARBO METODIKA..........................................................................................................7
REZULTATAI.....................................................................................................................8
APTARIMAS.....................................................................................................................12
IŠVADOS...........................................................................................................................16
PASIŪLYMAI....................................................................................................................17
APRIBOJIMAI...................................................................................................................17
LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................................................................................17

Įvadas
Skrandžio vėžys yra siejamas su bloga prognoze, nes ši būklė dažniausiai aptinkama jau
vėlyvosiose ligos stadijose. Dėl šios priežasties – priešvėžinių skrandžio būklių ankstyvas
diagnozavimas ir sekimas tampa svarbiu faktoriumi norint užkirsti kelią skrandžio vėžio atsiradimui.
Tikslai ir metodai
Šio tyrimo tikslai buvo įvertinti a) skrandžio vėžio atvejų dažnumą pacientams, turintiems
priešvėžines skrandžio būkles, b) ikivėžinių skrandžio būklių endoskopinės diagnostikos
efektyvumą, c) pacientų, kuriems yra didelė rizika sirgti skrandžio vėžiu, tolimesnį stebėjimą
Lietuvos tretinio lygio ligoninėje.
Patologijos duomenų bazėje histologinių tyrimų išvadose ir aprašymuose buvo filtruojami
raktažodžiai „atrofija“ ir/arba „žarninė metaplazija“, kad būtų galima identifikuoti pacientus,
turinčius priešvėžines skrandžio būkles. Buvo surinkti pacientų demografiniai rodikliai,
patologijos ataskaitos, endoskopinis įvertinimas, pacientų anamnezė ir stebėjimo duomenys.
Rezultatai
Iš 1842 pacientų, kurie buvo patikrinti patologijos duomenų bazėje, 1762 turėjo histologiškai
patvirtintas priešvėžines skrandžio būkles. Histologinių tyrimų įvertinimas parodė, jog 9,9%
(n = 183) tiriamųjų turėjo skrandžio atrofiją; iš jų – 6,1% (n = 113) distalinę atrofiją, 3,8% (n
= 70) – panatrofiją. Distalinė žarninė metaplazija buvo aptikta 47,9% (n = 883) pacientų, o
viso skrandžio žarninė metaplazija - 47% (n = 866) tiriamųjų. Endoskopiškai priešvėžinės
būklės aptiktos tik 14,4% (n = 254) atvejų, o sekimo rekomendacijos pateiktos tik 3,4% (n =
60) pacientų. Sekimo metu patvirtinta 0,8% (n = 14) skrandžio vėžio diagnozių pacientams,
turėjusiems priešvėžines skrandžio būkles.

Išvados
Šis tyrimas parodė prastą priešvėžinių skrandžio būklių endoskopinės diagnostikos
efektyvumą ir blogą dabartinių gairių laikymąsi jų valdymui. Šios studijos rezultatai pabrėžia
aukštos kokybės endoskopijos svarbą ir gairių laikymąsi norint sumažinti skrandžio vėžio
mirtingumą ir sergamumą.