Ikimokyklinių įstaigų vadovų veiklos tobulinimas įgyvendinant įtraukųjį ugdymą

Ištrauka

TURINYS
SANTRAUKA 4
LENTELIŲ SĄRAŠAS 9
ĮVADAS 10
I. IKIMOKYLINIŲ ĮSTAIGŲ VADOVŲ VEIKLOS ĮGYVENDINANT ĮTRAUKŲJĮ
UGDYMĄ TEORINIAI PAGRINDAI 14
1.1. Įtraukiojo ugdymo samprata, principai ir strategijos 14
1.2. Įtraukiojo ugdymo reglamentavimas ir organizavimas Lietuvoje 19
1.3. Ekologinio – sisteminio modulio taikymas vykdant įtraukujį ugdymą 21
ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje 21
1.4. Ikimokyklinių įstaigų vadovų vaidmuo įgyvendinant įtraukųjį ugdymą 23
1.5. Ikimokyklinių įstaigų vadovų veiklos esminės kryptys 27
gyvendinant įtraukųjį ugdymą 27
II. VADOVŲ VEIKLOS TOBULINIMAS IKIMOKYKLINĖSE UGDYMO UGDYMO
ĮSTAIGOSE EMPIRINIS TYRIMAS 32
2.1. Kokybinio tyrimo metodologija 32
2.2. Vadovų požiūrio į savo veiklos tobulinimo galimybes įgyvendinant įtraukųjį ugdymą
rezultatai
2.3. Pedagogų požiūrio į vadovo veiklos tobulinimo galimybes įgyvendinant įtraukųjį
ugdymą tyrimo rezultatai
DISKUSIJA 58
IŠVADOS 59
REKOMENDACIJOS 60
LITERATŪRA 61
PRIEDAI 74

ĮVADAS
Temos aktualumas. Šiuolaikinėje ugdymo sistemoje vis didesnis dėmesys yra skiriamas
vaikui ir jo poreikiams, o daugelyje organizacijų įtraukusis ugdymas tampa vienu iš prioritetinių
tikslų. A. Valantinas (2011) leidinyje ,,Švietimo problemos analizė“ rašo, kad ikimokyklinis amžius
– yra vienas svarbiausių tarpsnių žmogaus tapumui bei socializacijai. Kryptingas, tikslingas
ikimokyklinis ugdymas suteikia galimybę tobulėti sekančiuose mokymosi etapuose, todėl teigiamą
poveikį mokymosi pasiekimams, tolesnei asmens socialinei bei emocinei vystymosi raidai. Šiuo
labai svarbiu žmogaus vystymosi tarpsniu susiformuoja svarbiausi asmenybės pagrindai, kurie
vėliau mažai kinta.
Ikimokyklinė įstaiga – tai bendruomenė, kur vaikas užmezga socialinius santykius su
skirtingais suaugusiaisiais ir bendraamžiais. K. Stankevičienė ir kt. (2011) pabrėžia, jog sparčiai
keičiantis visuomenei bei technologijoms kinta ir pats požiūris į vaiką, jo ugdymą ir ugdymąsi
ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Į vaiką orientuoto ugdymo paradigma verčia atsisakyti tokių
suaugusiųjų pasaulyje paplitusių ir iki šiol gajų nuostatų, kaip ikimokyklinis ir priešmokyklinis
amžius – nepakankamai reikšmingas vaiko gyvenimo periodas, kai vaikas rengiasi mokyklai,
būsimam gyvenimui; šio amžiaus vaiko raiška vertintina tik per suaugusiojo savybių raiškos skalę,
laukiant vaiko elgsenos ir veiklos pagal suaugusiųjų nustatytus kriterijus, pageidavimus, nurodymus
(Monkevičienė ir kt. 2011). Į vaiką žvelgiama kaip individualybę, turinčią savo poreikius, interesus
ir ugdymosi stilių, akcentuojama tai, kad vaikas turi savo pasaulio matymą, jo vertinimą, kitokią nei
suaugusiųjų kultūrą. Šiuolaikiniame švietime akcentuojama atvira pokyčiams, dinamiška, mobili,
prisitaikanti prie pokyčių ikimokyklinio ugdymo sistemos kaita, kurioje patenkinami visų
besimokančiųjų ugdymo (si) poreikiai (Monkevičienė ir kt. 2011, p. 10).
Pastaruoju metu Lietuvoje vis labiau plėtojasi vaikų, turinčių specialiųjų ugdymo (si)
poreikių (SUP), integracijos ir inkliuzijos procesai (Ališauskas, Jomantaitė, 2008). Specialieji
ugdymosi poreikiai apibūdinami kaip pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, kuri atsiranda
dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų skirtumų, palankių aplinkos veiksnių (Lietuvos
Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2011 m. kovo 17d., 2011, 12p.). LR švietimo
įstatyme (2011) nurodyta, kad ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius,
kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius. Vienas iš švietimo sistemos principų
– lygių galimybių principas, kurio siekiamybė užtikrinti, kad vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi
poreikių, būtų ugdomi ne tik specialiosiose ugdymo įstaigose, bet kartu su bendraamžiais
ikimokyklinį ugdymą teikiančiose įstaigose. B. Bitino (2013) teigimu, siekiant užtikrinti ugdymo
kokybę kiekvienam asmeniui, būtina sudaryti sąlygas išreikšti save, atskleisti ir plėtoti savo
individualius gebėjimus. Teisinis Lietuvos specialiojo ugdymo reglamentavimas siekia užtikrinti
specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų galių tobulinimą, galimybę ugdytis mažiausiai
ribojančioje aplinkoje (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsalymas Nr. V-1795,
2011). Tam svarbu yra suburti specialistų komandą, kuri gebėtų suteikti reikiamą pagalbą
ankstyvojo amžiaus vaikams bei jų šeimoms. Specialusis ugdymas yra gana aktuali problema
šiuolaikinėje švietimo sistemoje. S. Ališauskienės ir kt. (2018) teigimu tokios sąvokos kaip
integracija, integruotas ugdymas, inkliuzinis ugdymas, mokykla visiems, kokybiškas ugdymas
visiems, gali būti...