Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų vaidybinės veiklos specifika. Lėlių teatras ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Scenelės su pasirinktos rūšies lėlėmis kūrimas

Ištrauka

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus
vaikų vaidybinės veiklos specifika. Lėlių
teatras ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Scenelės su pasirinktos rūšies lėlėmis
kūrimas.
Ugdymo drama 1 savarankiškas darbas

Turinys
Įvadas...............................................................................................................................................4
Lėlės istorija nuo ritualo iki teatro...................................................................................................5
Lėlių teatras ikimokyklinio ugdymo įstaigose.................................................................................6
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikus reikia pratinti „atrasti„ vaidybai nepritaikytų žaislų,
daiktų, piešinių, konstrukcijų išraiškos galimybes: judesį, formą, spalvą.......................................8
Lėllių teatras integruoto ugdymo sistemoje.....................................................................................9
Vaidyba integruota kitose ugdymo veiklose..................................................................................10
I.Vaidyba ir grožinė literatūra...............................................................................................10
II.Vaidyba ir kalba..................................................................................................................10
III.Vaidyba ir kūno kultūra......................................................................................................11
IV.Vaidyba ir dainavimas........................................................................................................11
Išvados...........................................................................................................................................13
Literatūra........................................................................................................................................14
Scenelės kūrimas...........................................................................................................................16

Įvadas
Kiekvienas vaikas yra unikali ir nepakartojama asmenybė.Visa veikla, kurioje dalyvauja
vaikas, skirta jo asmenybės tobulėjimui bei plėtotei, yra svarbi savęs atskleidimui ir saviraiškai.
Veikloje atsiskleidžia vaiko kūrybiškumas.
Menas turi didžiulį poveikį, auklėjant žmogų. Vieną prieinamiausių meno rūšių
ikimokyklinio amžiaus vaikams yra lėlių teatras. Vaikai su malonumu žiūri į atgijusius,
kalbančius, dainuojančius žinomų kūrynių personažus arba pažįstamas lėles. Gražu ir linksma
mažiems, kai iš knygučių išeina iliustracijos ir atsiduria ant flanelografo arba pradeda judėti ant
stalo. Dar įdomiau, kai kūrinio personažas tampa lėle ir, lazdelėmis arba pirštais valdoma,
pasirodo virš širmos ir suvaidina knygutėje pavaizduotus įvykius. Daug ką sugeba ir patys vaikai
atlikti, ypač vyresnės ir priešmokyklinės grupių vaikai. Turėdami savo gamybos paveikslėlių,
pirštininių ir lazdelinių lėlių, paprastą širmą, vaikai gali vaidinti nesudetingas ištraukas, skaitant
auklėtojai arba patys išmokę tekstą atmintinai. Gali ir savarankiškai improvizuoti ir taip
paįvairinti savo žaidybinę veiklą.
Lėlių teatras – ne tik pramoga ir kasdienybės praturtinimas, jis padeda spręsti sudetingus
mokomuosius – auklėjamuosius uždavinius, ugdo vaikų vaizduotę, jausmus, kūrybiškumą ir
bebėjo suteikia vaikams daug teigiamų emocijų. Tik reikia pamėgti šią meno šaką, sudominti
vaikus, įtraukti juos į žaidimus – vaidinimus.
Darbo tikslas – atskleisti lėlių teatro ypatybes ir galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Uždaviniai :
1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie lėlių teatrą ir vaidybinės veiklos specifiką.
2. Aprašyti lėlių teatro ypatybes ir galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
3. Aptarti svarbiausius aspektus kuriant scenelę, sukurti scenarijų ir ugdomosios veiklos planą.


Lėlės istorija nuo ritualo iki teatro
Turtinga bei savita lėlių teatro tradicija skatina giliau pažinti šio teatro istoriją, vystimosi
ypatumus. Lėlės funkcijų įvairumuas provokuoja mąstyti apie jų panaudojimą teatre. Pirmosios
lėlės atsirado apeigose, kurios išreiškė pirmykščių visuomenių pasaulėžiūrą. Vienas svarbiausių
religinių apeigų aspektų buvo ,,aukos‘‘, ,,gyvybingumo‘‘, bei ,,vaisingumo elemnetas‘‘. Tą patį
atspindi ir lėles sukuriantis stebuklas: negyvai materijai suteikiama gyvybė, o statiškam Dievo
atvaizdui – judesys. Magiškas ,,žaidimas‘‘ su ,,stebuklingomis‘‘ lėlėmis tapo neatsiejama apeigų
dalimi. Veikiausia būtent šiuose ,,žaidimuose‘‘ be kulto apeigose ir gime teatro stichija. Vaidyba
ir ,,žaidimas‘‘ yra neatsiejama kaip teatro, taip ir ritualo dalis. Žmogus įsitraukia į žaidimą,
įkvėpia lėlei savo emocijas ir jausmus. Lėlė imituoja žmogų pačiose įvairiausiose gyvenimo
situacijose – ji gali šaipytis, juoktis arba būti žmogiškojo elgesio pavyzdžiu.
Pirmųjų lėlių funkcijos buvo ritualinės. Senovės laikais lėlė dažniausiai vaizdavo Dievus
aba mirusiuosius; pastarieji, savo ruožtu, tarpininkavo tarp žmonių bei Dievų pasaulių. Vadinasi
pirmosios lėlės – tai stabai, kuriems ilgainiui buvo suteiktas judesys.
Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų šalių, lėlių bei kaukių tradicija buvo susijusi su
senoviniais pagonių bei krikščionių ritualais. ,,Kalendorinės‘‘ šventės, medžioklės bei
žemdirbystės apeigos, vestuvės ir laidotuvės nustatydavo tiek nekintantį siužetą, tik tradicisnius
personažus bei jų išvaizdą. Šventinėse laiudies apeigose buvo populiarios kaukės bei lėlės, kurios
atrodydavo taip: uždengta plačių drabužių lazda, prie kurios pritvirtinta medinė lėlės galva,
platūs drabužiai slėpė šventės dalyvį, nešantį šią lazdą.(Skuratova J.,,Lietuvos Lėlių teatras nuo
ištakų iki mokyklos‘‘, 2005, p.5).

Lėlių teatras ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Meninis vaikų aktyvumas kreipiamas keleto svarbiausių tikslų link. Visų pirmą meninė
veikla turi padėti...