Ikimokyklinio amžiaus vaikų savikontrolės trūkumai ir privalumai

Ištrauka

I.1.1. Ikimokyklinio amžiaus vaikų savikontrolės trūkumai ir privalumai
Nors savikontrolė paprastai vertinama kaip teigiama savybė, ypač atsižvelgiant į
ikimokyklinio amžiaus vaikų vystymąsi, būtina pripažinti, kad jos lavinimas taip pat gali turėti tam
tikrų trūkumų. Pirmaisiais metais vaikai išgyvena kritinį emocinio, socialinio ir pažinimo augimo
periodą. Šiuo laikotarpiu per didelis savikontrolės sureikšminimas kartais gali turėti nenumatytų
neigiamų padarinių. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti galimus neigiamus aspektus, susijusius su
pernelyg griežtu ikimokyklinio amžiaus vaikų savikontrolės skatinimu, suteikiant subalansuotą jų
vystymosi perspektyvą (Pan, 2018).
Ikimokyklinio amžiaus vaikų savikontrolės trūkumai, remiantis Knight ir kt. (2020), yra:
1. Slopino tyrinėjimą ir kūrybiškumą. Kai ikimokyklinio amžiaus vaikai yra pernelyg
skatinami išlaikyti savitvardą, kyla pavojus, kad jų natūralus polinkis tyrinėti supantį pasaulį
ir bendrauti su juo gali susilpnėti. Tyrinėjimas ir eksperimentavimas yra pagrindiniai būdai,
kuriais vaikai mokosi ir vystosi kūrybiškai. Visada būdami atsargūs ir kontroliuojami, jie
gali praleisti galimybę mokytis per bandymus ir klaidas, įsitraukti į vaizduotės žaidimą ar
tiesiog sekti savo smalsumą. Šis apribojimas gali trukdyti vystytis kūrybiškam mąstymui ir
problemų sprendimo įgūdžiams, nes vaikai rečiau rizikuoja ar užsiima kūrybinėmis
užduotimis, kai jaučiasi varžomi dėl nuolatinės savikontrolės poreikio;
2. Socialinės sąveikos iššūkiai. Socialinei sąveikai ankstyvoje vaikystėje dažnai būdingas
spontaniškumas ir laisva išraiška, o tai labai svarbu ugdant socialinius įgūdžius ir užmezgant
santykius. Per didelis savikontrolės sureikšminimas gali apriboti šias natūralias sąveikas, nes
vaikai gali tapti pernelyg atsargūs arba slopinami, bijodami papeikimo ar nepritarimo. Dėl to
gali kilti sunkumų užmezgant draugystę, nes bendraamžiams jie gali atrodyti mažiau
prieinami ar artimi. Be to, tokiems vaikams gali būti sunku išmokti naršyti socialiniuose
niuansuose ir užuominos, kurių dažnai geriausia išmokti per nestruktūrizuotą ir spontanišką
socialinį žaidimą;