Husarų kilmė, apranga ir ginkluotė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 3
HUSARŲ KILMĖ 5
HUSARŲ APRANGA 7
HUSARŲ GINKLUOTĖ 9
IŠVADOS 11
NAUDOTA LITERATŪRA 12
PRIEDAI 13

I. ĮVADAS
XVI amžiuje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje (toliau – LDK) tuo pačiu ir Lenkijoje
pagrindinę kariuomenės dalį sudarė raitoji kariuomenė – kavalerija. Pėstininkai buvo tik pagalbiniai
dalinai, lyginant su kavalerija. Svarbus buvo artilerijos vaidmuo, ji buvo svarbi ne tik per pilių apgultį,
bet ir mūšiuose atvirame lauke. Kavalerijos raiteliai XVI a. darėsi judresni, XV-ojo amžiaus ietininkus
ir šaulius jau XVI amžiaus viduryje pakeitė husarai, kazokų šauliai ir lengvoji totorių bei moldavų
pavyzdžio raitoji kariuomenė. Kavalerija šiame amžiuje kokybiškai buvo gera, vyko joje nors ir lėta,
bet sisteminga modernizacija.
Didžiausią kavalerijos dalį sudarė husarai. Husarai įdomus reiškinys
Abiejų Tautų Respublikoje (toliau – ATR) kariuomenėje, kadangi išsiskiria savo pompastiška išvaizda,
jų apranga ryškiai atspindi prabangą, išskirtinumą, lyginant su kitais kariuomenės dalinais. Skyrėsi ir
husarų amunicija nuo kitų dalinių. Būtent dėl šios priežasties husarų apranga ir naudojami ginklai
pasirinkti pagrindiniu šio darbo objektu. Pasirinkti chronologiniai rėmai XVI – XVII amžius, tai verčia
daryti tas faktas, jog husarai ATR atsiranda tik XVI amžiuje, Stepono Batoro dėka. Apsiribojama XVII
amžiumi, kad būtų galima geriau apžvelgti neseniai pasirodžiusių husarų aprangos bei ginkluotės
ypatumus.