Hiperinfliacija Vokietijoje

Ištrauka

Hiperinfliacija Vokietijoje
Tarptautinių finansų atvejo analizė

Turinys
Įvadas 3
1. Detalus atvejo aprašymas 4
1.1. Vokietijos situacija iki hiperinfliacijos: 1914-1921 metai 4
1.2. Hiperinfliaciją sukėlę veiksniai 5
1.3. Hiperinfliacijos metai Vokietijoje: 1921-1924 m. ir pasekmės 6
1.4. Hiperinfliacijos sustabdymo priemonės 8
1.5. Pagrindinės pasekmės investicijoms ir turtui 9
2. Diskusiniai klausimai 11
2.1. Dėl kokių priežasčių Vokietijos vyriausybė iš karto nesiėmė reikalingų veiksmų, kurie galėjo sustabdyti hiperinfliaciją? 11
2.2. Koks buvo infliacijos lygis šalyje per dieną? Ką tai reiškė? 11
2.3. Kokius sunkumus verslui sukėlė hiperinfliacija? 11
2.4. Kokia įtaką bankams padarė hiperinfliacija? 11
Išvados 12
Literatūra 13

Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje pinigai tampa vis svarbesni ir daro vis didesnę įtaką. Nors dabar
yra nemažai skirtingų pinigų pavidalų ir atsiskaitymo formų: bitcoinai, elektroniniai pavedimai,
elektroninės piniginės, tačiau kol kas grynieji pinigai yra labiausiai paplitusi atsiskaitymo
priemonė. Todėl grynųjų pinigų vertės stabilizavimas ir reguliavimas yra būtinas. Tačiau į
apyvartą leidžiant grynuosius pinigus susiduriama su galima infliacijos problema, kuri gali
prisidėti prie pinigų nuvertėjimo. Nors minimali infliacija yra neatskiriama šalies ekonomikos
dalis, turinti įtakos jos efektyviam vystymuisi, nuosekliam augimui, tačiau, kai infliacija tampa
nebevaldoma, atsiranda kita žymiai didesnė problema - hiperinfliacija - tai reiškinys, kai dėl labai
didelių infliacijos tempų, kainos per metus pakyla dešimtis ir net šimtus kartų. Šalyje įsivyravus
hiperinfliacijai yra paralyžiuojama visa ekonomika, pinigai nebeatlieka savo pagrindinių funkcijų
ir klesti spekuliacija. Hiperinfliacija gali apimti ne tik besivystančias valstybes, bet ir
išsivysčiusias. Tokių pavyzdžių, kai hiperinfliacija apima šalį ir sužlugdo tos šalies ekonomiką bei
kitus svarbius ekonominius rodiklius, yra labai daug: Zimbabvės hiperinfliacija buvusi 2008
metais, Vengrijos - 1945-1946 metais, Graikijos - 1944 metais. Šie pavyzdžiai rodo, kad šis
reiškinys yra sunkiai numatomas, o vėliau ir suvaldomas. Kiekvieną hiperinfliaciją lemia
skirtingos priežastys, todėl remtis kitų šalių patirtimi norint sustabdyti šį reiškinį, yra sudėtinga,
nes kiekviena šalis yra individuali, turinti savus resursus, įstatymus, ekonominį išsivystymą, tačiau
pastebėti tam tikrą tendenciją - galima. Šiame darbe analizuosime priežastis, kurios lėmė
hiperinfliaciją Vokietijoje, jos mastą bei priemones, kuriomis buvo sustabdyta hiperinfliacija.
Darbo tikslas - suprasti, kokios priežastys lėmė hiperinfliaciją Vokietijoje, kas tuo metu
darėsi šalyje ir kokios priemonės sustabdė šią hiperinfliaciją.
Tyrimo objektas - Vokietijos ekonominė ir politinė elgsena.
Darbo uždaviniai:
susipažinti su Vokietijos ekonomine situacija iki hiperinfliacijos,
išanalizuoti priežastis, lėmusias hiperinfliacijos atsiradimą ir plėtojimąsi,
peržiūrėti ekonominę situaciją hiperinfliacijos laikotarpiu,
surasti priemones, dėl kurių buvo sustabdyta hiperinfliacija Vokietijoje.
Tyrimo metodai - mokslinės literatūros, statistinių duomenų analizė.