HAMURABIO TEISYNAS

Ištrauka

Referatas
HAMURABIO TEISYNAS

TURINYS
Įvadas 3
1.Atsiradimo istorija 4
2.Hamurabio teisyno struktūra 5
2.1.Preambulė 5
2.2.Pagrindinė dalis 5
2.3.Pabaiga 6
3. Santykiai reguliuojami Hamurabio teisyne 6
3.1.Nuosavybė 6
3.2.Prievoliniai santykiai 7
3.3.Santuoka 8
3.4.Paveldėjimas 9
3.5.Nusikaltimas ir bausmė 9
3.6.Teismo procesas 11
4.Hamurabio teisyno įtaka vėlesnei teisės sistemai 11
Išvados 12
Literatūros sąrašas 13

Įvadas
Darbo aktualumas. Hamurabio teisynas yra vienas seniausių pasaulio teisynų.
Hamurabio įstatymai – pirmasis rašytinis kodeksas.
Tyrimo objektas – Hamurabio teisynas.
Tyrimo tikslas – Darbe siekiama atskleisti Hamurabio teisyno atsiradimo istoriją,
struktūrą, apžvelgti jo reguliuojamomis sistemos struktūriniais elementus bei įvertinti
teisyno įtaką vėlesniam teisės sistemos vystymuisi.
Siekiant užsibrėžto tikslo iškelti tokie uždaviniai:
1. Atskleisti Hamurabio teisyno istorija, atsiradimo priežastis;
2. Išnagrinėti teisyno struktūrą;
3. Išnagrinėti Hamurabio teisyno struktūrinius elementus;
4. Įvertinti kokią įtaką teisynas turėjo vėlesnei teisės įtakai
Tyrimo metodai - Rengiant darbą naudoti lingvistinis, istorinis, sisteminis, loginis,
įstatymų leidėjo ketinimų ir kiti metodai.
Svarbiausi šaltiniai, kuriais buvo remiamasi darbe. Rengiant darbą daugiausia buvo
remtasi Mindaugo Maksimaičio „Užsienio teisės istorija“, Vito Vasiliausko „Užsienio
teisės istorijos chrestomatijos“.

1.Atsiradimo istorija
IV tūkst. pr. Kr. pabaigoje – III tūkst. pr. Kr. pradžioje tarp Tigro ir Eufrato upių
susiformavo dvi pirmosios Mesopotamijos valstybės: Šumeras (pietuose) ir Akadas
(šiaurėje). Tarp Šumero ir Akado srityse gyvavusių miestų - valstybių dėl politinio
įsigalėjimo teritorijoje vyko nuolatinė kova. Ir taip III tūkst. pr. Kr. viduryje pavyko
įsigalėti Akadui. Akado karalius Sargonas Akadietis tapo didžiulės jungtinės
centralizuotos Akado ir Šumero valstybės, pirmą kartą sujungusios daugelį buvusių miestų
– valstybių visoje Mesopotamijoje, valdovu. Tačiau ši bendra valstybė neatsilaikė prieš
puldinėjančias gentis tad keitėsi politiniai centrai ir valdančiosios dinastijos.
Didžiausia ir svarbiausia pagal savo politinę įtaką regione nuo XIX a. pr. Kr. tapo
senovės Babilonijos karalystė, antrą kartą suvienijusi Mesopotamijos žemes. Savo
klestėjimą ši valstybė pasiekė XVII a. pr. Kr. pirmojoje pusėje, valdant Hamurabiui.
Per Senovės Mesopotamijos žemes ėjo pagrindiniai prekybiniai keliai, tad anksti
atsiradus piniginiams – prekiniams reikalams, esant gyvai vidaus ir užsienio prekybai
atsirado stimulas kurtis ankstyvajai teisei. Mesopotamijos valstybėse labai anksti (III
tūkst. pr. Kr.) papročių teisė ėmė netekti reikšmė ir pagrindiniu teisės šaltiniu tapo
raštiškas vienos ar kitos karalystės valdovo įsakytinis aktas. Žymesni iki Hamurabio
įstatymų išleistas karaliaus Bilalamos įstatymų rinkinys, pasirodęs XX. a. pr. Kr. Tačiau
pats reikšmingiausias Mesopotamijos žemėse išleistas įstatymų rinkinys yra Hamurabio įstatymas.
Įstatymas reikšmingas ne tik kaip vienas seniausių autentiškų teisės paminklų
apskritai, bet ir kaip autentiškas istorijos šaltinis, pateikiantis daug medžiagos apie senąją
civilizaciją, apie aukštą Artimųjų Rytų kultūrą.