H. Simon racionalusis administravimo modelis

Ištrauka

H. Simon racionalusis administravimo modelis

Turinys
Įvadas 3
1. Racionaliojo sprendimų priėmimo modelio samprata 4
2.Objektyviai racionalaus elgesio sąlygos, ribotas racionalumas ir patenkinami sprendimai 6
Išvados 11
Literatūra 12

Įvadas
H. Simon buvo Amerikos politikos mokslo atstovas, mokslininkas, Carnegie Mellon
universiteto profesorius. Jo knyga „Administracinė elgsena“ yra prieš Antrąjį pasaulinį karą
pasirodžiusių administravimo teorijos veikalų kritika. Jis laikomas M.Weber ir W. Tylor idėjų
kritiku, nes jis akcentavo ribotą racionalumą ir kritikavo mokslinius vadybos principus , tokius kaip
hierarchinė komunikacija, vienetinės leidžiamos linijos (elgsenos ir veiklos būdai), sprendimų
priėmimų organizavimas.
Jis pirmasis ėmėsi veiklos, nubrėždamas pagrindines gaires į viešojo administravimo
tyrinėjimus, kurie turėjo suformuoti aiškesnį mokslinį požiūrį į šią discipliną. H. Simon pateikė
dabar jau klasikiniu tapusį racionalųjį administravimo modelį, kuris padarė didžiulę įtaką
organizacijų tyrinėjimui. H. Simon visą dėmesį sutelkė į keturis pagrindinius principus:
specializaciją, įsakymų vienovę, valdomumo mastą ir organizavimo pagal tikslą, procesą, klientūrą
bei vietą. Jo nuomone, šie principai buvo laikomi nesulaužomais, dažnai vienas kitam
prieštaraujančiais. Todėl pagrindiniu jo darbu tapo parodyti šių principų prieštaravimą vienas kitam.
Jo nuomone, pateiktas administravimo apibūdinimas yra paviršutiniškas, per daug supaprastintas ir
nerealus. Taigi administravimo apibrėžime jis pasigedo darbinio šios disciplinos apibrėžimo. Jis
teisingai pripažino, kad reikia išplėsti administravimo tyrinėjimų sąrašą. Jis neabejojo, kad šioje
srityje svarbiausias – efektyvumas.
H. Simon taip pat pabrėžė valdymo kontrolės svarbą ne planavimo instrumentais, bet
remiantis organizacinių vertybių, komunikacijos būdų, operacinių procedūrų įtaka (Simon, 2003).
H. Simonas pirmasis pasiūlė tyrinėjant administracinį elgesį atskirti faktus nuo vertybių,
Tokiu būdu daugiau dėmesio būtų skirta priemonėms, o ne tikslams, administraciniams metodams,
o ne politiniams principams. H. Simon knygoje „Administracinė elgsena“ (1947 ) parodo, kad
administravimas pirmiausiai yra susijęs su sprendimais, ir kad sprendimų priėmimo procesas yra ne
mažiau svarbus, nei pati administracinė veikla. Administracinės organizacijos pagrindas yra racionalumas.
Darbo tikslas - išanalizuoti H. Simon racionalųjį administravimo modelį.
Uždaviniai:
1.Išanalizuoti racionaliojo sprendimų priėmimo modelio sampratą.
2.Aptarti objektyviai racionalaus elgesio sąlygas, ribotą racionalumą ir patenkinamus sprendimus.

1. Racionaliojo sprendimų priėmimo modelio samprata
Sprendimų rengimą kaip fenomeną itin detaliai nagrinėja beveik visos be išimties socialinių
mokslų disciplinos: psichologija, ekonomika, politika, vadyba, sociologija, antropologija ir kiti
mokslai. Pavyzdžiui, vadyboje sprendimų priėmimas yra neatsiejamas nuo planavimo,
vadovaujančios veiklos ir komandinio darbo; psichologinė prieiga analizuoja socialinių grupių
konfliktus, jų sprendimo metodikas. Tuo tarpu politikoje sprendimų priėmimas yra viena iš
pagrindinių politinio proceso fazių, parodančių, kaip formuojama ir kokia kryptimi modeliuojama
politika (Parsons, 2001, p. 230). Sprendimų priėmimą viešosiose institucijose nagrinėjo H. Simon,
Ch. Lindblom, E. Woodhouse, W. Parsons, J. Lane, A. Etzioni, Y. Dror, H. Lasswell, D. Stone, S.
Robbins ir kt. žinomi mokslininkai. Jų indėlis tobulinant sprendimų priėmimo procesus itin didelis
ir svarbus.