GYVYBĖS IR NE GYVYBĖS DRAUDIMO ŠAKŲ ATSKYRIMO PRIEŽASTYS IR PRAKTINĖ REIKŠMĖ

Ištrauka

GYVYBĖS IR NEGYVYBĖS DRAUDIMO ŠAKŲ ATSKYRIMO PRIEŽASTYS IR PRAKTINĖ REIKŠMĖ
Referatas

TURINYS
I.ĮVADAS..................................................................................................................................3
II.Gyvybės draudimo charakteristika..........................................................................................4
1.Gyvybės draudimo samprata........................................................................................4
2.Gyvybės draudimo šakos grupės.................................................................................5
III.Ne gyvybės draudimo charakteristika.....................................................................................7
1.Ne gyvybės draudimo samprata..................................................................................7
2.Ne gyvybės draudimo šakos grupės............................................................................7
IV.Gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakų atskyrimo priežastys ir reikšmė................................9
1.Gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakų atskyrimo priežastys.....................................9
1.1.Įsipareigojimų Europos Sąjungai įgyvendinimas........................................9
1.2.Draudimo veiklos licencijavimas...............................................................10
1.3.Siekis apsaugoti draudėjų interesus............................................................11
1.4.Skirtingos gyvybės ir negyvybės draudimo šakų ypatybės........................11
2.Gyvybės ir negyvybės draudimo šakų atskyrimo praktinė reikšmė..........................12
V.IŠVADOS.............................................................................................................................14
VI.NAUDOTA LITERATŪRA.................................................................................................15

I. ĮVADAS
Kiekvienas žmogus gyvena tam tikromis socialinėmis ekonominėmis sąlygomis, kuriose svarbią
vietą užima jo turtas, pajamos, šeiminė padėtis, sveikatos būklė. Kartu žmogų nuolat lydi baimė visa tai
prarasti. Siekdami apsaugoti save ir turimą turtą, ūkio subjektai ar asmenys šią riziką perduoda
draudimo įmonėms ir draudimo tarpininkams. Būtent todėl, pastaraisiais metais Vakarų šalyse
populiarėja draudimo paslaugų verslas, auga jo vaidmuo nacionaliniame ir ekonominiame gyvenime.
Socialiniu požiūriu draudimas vertinamas kaip žmonių gerovės palaikymo ir turtinių skirtumų
mažinimo priemonė.
Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektai ar asmenys siekia skirtingų tikslų ir pareiškia norą apsaugoti
skirtingus objektus nuo tam tikrų rizikų, draudimas yra skirstomas į tam tikras šakas - gyvybės ir ne
gyvybės draudimą. Būtent tokį draudimo šakų skirstymą pateikia Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas.
Akivaizdu, jog draudimas yra skirstomas į dvi skirtingas šakas ne be pagrindo, o dėl tam tikrų
priežasčių, kurias autorė mėgins išdėstyti šiame darbe.
Šio darbo tikslas išanalizuoti ir išaiškinti draudimo skirstymo į gyvybės ir negyvybės draudimo
šakas priežastis bei praktinę reikšmę.
Uždaviniai:
1.Išanalizuoti gyvybės draudimo sampratą bei rūšys;
2.Išanalizuoti ne gyvybės draudimo sampratą bei rūšys;
3.Išaiškinti gyvybės ir ne gyvybės draudimo skirstymo į draudimo šakas priežastis;
4.Apibūdinti gyvybės ir ne gyvybės draudimo skirstymo į draudimo šakas praktinę reikšmę.
Rašant šį darbą aptarsime Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau - DĮ) normas bei 1973
m. Europos ekonominės bendrijos Tarybos Pirmosios direktyvos dėl įstatymų, norminių aktų ir
administracinių nuostatų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos
pradėjimu ir vykdymu, suderinimo normas, remsimės įvairių autorių nuomonę bei teisine doktrina.

II. Gyvybės draudimo charakteristika
1. Gyvybės draudimo samprata
Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme gyvybės draudimas apibrėžiamas, kaip turtinių interesų,
susijusių su fizinio asmens gyvybe ir (ar) kapitalo kaupimu, draudimas, kai dėl draudžiamųjų įvykių –
apdraustojo mirties, draudimo sutartyje nustatyto termino pabaigos ar kitokio draudžiamojo įvykio –
mokamos vienkartinės arba periodinės draudimo išmokos.
Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos
draudimo įstatymas apibrėžia gyvybės draudimo sąvoką, tačiau ši sąvoka nėra vienareikšmė, kadangi
skirtingi autoriai pateikia skirtingus gyvybės draudimo apibūdinimus.
Kai kurie autoriai, siekdami atskleisti gyvybės draudimo turinio ekonominę prigimtį, jo esmę sieja
tik su kapitalo kaupimu. Jų nuomone, dažniausia kapitalo kaupimo priežastis yra siekis užtikrinti turimą
pragyvenimo lygį išėjus į pensiją ar įvykus nelaimingam atsitikimui.