GYNĖJO TEISIŲ SAVARANKIŠKAI RINKTI DUOMENIS BAUDŽIAMAJAME PROCESE YPATUMAI

Ištrauka

GYNĖJO TEISIŲ SAVARANKIŠKAI RINKTI DUOMENIS
BAUDŽIAMAJAME PROCESE YPATUMAI

TURINYS
ĮVADAS. 3
TYRIMO ŠALTINIŲ APŽVALGA 6
TYRIMO METODAI IR PRIEMONĖS 8
1. GYNĖJO TEISĖS SAVARANKIŠKAI RINKTI GYNYBAI REIKALINGUS ĮRODYMUS 9
1.1. Gynėjo teisių samprata 9
1.2. Gynėjo teisių istorinė raida 16
1.3. Savarankiškas gynybai reikalingų duomenų rinkimas 18
2. GYNĖJO TEISĖS IR PROCESINĖS GALIMYBĖS ĮRODINĖJANT IKITEISMINIO TYRIMO METU 23
2.1. Gynėjo teisė susipažinti su procesiniais dokumentais 24
2.2. Gynėjo dalyvavimas baudžiamojo persekiojimo ar teisėsaugos institucijų pareigūnų
atliekamuose tyrimo veiksmuose 27
2.3. Gynėjo teisių užtikrinimas teikiant prašymus, skundžiant ikiteisminio tyrimo
pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinius sprendimus bei reiškiant
nušalinimus 32
3. GYNĖJO TEISĖS IR PROCESINĖS GALIMYBĖS ĮRODINĖJANT NAGRINĖJANT BYLĄ
TEISME 36
3.1. Gynėjo pasiruošimas teisminiam bylos nagrinėjimui 37
3.2. Gynėjas įrodymų tyrimo etape 40
3.3. Gynėjo teisė paduoti apeliacinį ir kasacinį skundus 45
IŠVADOS 51
PASIŪLYMAI 52
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 54
SANTRAUKA LIETUVIŲ KALBA 57
SANTRAUKA ANGLŲ KALBA 58
PRIEDAI 59
Sąžiningumo deklaracija 59

ĮVADAS
Temos naujumas ir aktualumas. Vienas iš pagrindinių teisinės valstybės uždavinių –
užtikrinti žmogaus teises ir laisves, ginant viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas valstybė
turi pareigą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau –
Konstitucija) saugomų ir ginamų vertybių apsaugą. Siekiant užtikrinti asmens teisių apsaugą yra
sukurtos tam tikros priemonės. Viena iš tokių priemonių yra asmens teisė į gynybą. Baudžiamajame
procese būtina užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, nes priešingu atveju bus neįgyvendinti
baudžiamajam procesui keliami uždaviniai. Žmogaus teises gina profesionalus gynėjas, kuris turi tam
tikras teises, įskaitant ir teisę savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis.
Asmens teisė į gynėją yra viena pagrindinių asmens teisių užtikrinant jo visų teisių apsaugą.
Kai yra neužtikrinama žmogaus teisių apsauga baudžiamajame procese, yra neįgyvendinami
baudžiamajam procesui keliami uždaviniai. Ginti žmogaus teises yra patikėta profesionaliam gynėjui
– advokatui, kuris turi tam tikras teises, įskaitant ir teisę savarankiškai rinkti gynybai reikalingus
duomenis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 48 str. 1 d. 7 p.
numato, kad gynėjas turi teisę savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas
gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis: gauti iš įmonių, įstaigų ir
organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems
žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip
fiksuoti gynybai reikalingą informaciją.
Gynėjas turi teisę užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus, pastabas
protokole ne tik įtariamojo apklausų metu, bet ir dalyvaudamas kituose procesiniuose veiksmuose,
atliekamuose su įtariamuoju ar kuriuose jam leista dalyvauti. Ikiteisminio tyrimo metu gynėjas turi
teisę skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei
sprendimus. Siekiant tai padaryti, gynėjas turi savarankiškai surinkti įrodymus.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 str. 1 ir 2 p. nuostatos numato teisę
advokatui gauti reikalingą informaciją veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti. Tačiau ši teisė
nėra absoliuti ir yra ribojama tais atvejais, kai advokatas renka informaciją apie trečiąjį asmenį –
tuomet advokatas privalo pateikti ir tuos duomenis, kurie įrodo, kad prašomi pateikti dokumentai turi
ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Įvairios valstybinės institucijos dažnai atsisako advokatams pateikti
įvairią informaciją, todėl advokatai yra priversti šiuos sprendimus skųsti.
Gynėjo teisės savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis apimtis skiriasi
priklausomai nuo to, kokioje stadijoje yra byla. Ikiteisminio tyrimo metu gynėjas ir jo ginamasis yra
mažiau galimybių turinti proceso šalis, nes ši bylos stadija yra skirta labiau kaltinančiajai ir
įrodomajai informacijai rinkti ir fiksuoti. Taip pat gynėjas priešingai negu kaltinamoji šalis negali
taikyti procesinių prievartos priemonių reikalingus gynybai. Atitinkamai šioje proceso stadijoje
gynėjui...