GYDYTOJO-LIGONIŲ SANTYKIŲ PROBLEMOS ANALIZĖ

Ištrauka

GYDYTOJO-LIGONIŲ SANTYKIŲ PROBLEMOS ANALIZĖ
Referatas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. PACIENTŲ BEI GYDYTOJŲ NUOMONĖS APIE PACIENTO TEISĘ Į INFORMACIJĄ ANALIZĖ 5
2. PACIENTŲ GALIMYBĖS DALYVAUTI PRIIMANT SPRENDIMUS SUSIJUSIUS SU JO GYDYMU IR SLAUGA VERTINIMAS 8
3. PATERNALIZMO ĮTAKOS PACIENTO AUTONOMIJAI ANALIZĖ 10
IŠVADOS 13
LITERATŪRA 14

ĮVADAS
Lietuvoje kaip ir daugumoje Rytų bei Vidurio Europos šalių vyksta gana sparti sveikatos
priežiūros sistemos reforma, visuomenės demokratizacija, kurios metu keičiasi gydytojo ir paciento
santykiai, išryškėja sveikatos tiekėjo ir vartotojo bendri bei asmeniniai interesai, formuojasi nauji
sveikatos profesionalų socialiniai tinklai ir socialiniai vaidmenys (Giedrikaitė R., Misevičienė I.,
Jakušovaitė I. 2008). Gydytojų ir pacientų santykių problema kilo ir plėtojosi veikiant įvairiems
pacientų ir gydytojų tarpusavio sąveikos bei visos sveikatos priežiūros sistemos veiksniams,
susijusiems tiek su pačios visuomenės, tiek su sveikatos priežiūros sistemos pokyčiais (Leonavičius
V., Baltrušaitytė G., Naujokaitė I. 2007). Abipusiai geri gydytojo ir paciento santykiai yra sveikatos
priežiūros sistemos reformos dalis, nes jų tarpusavio sąveika yra svarbus socialinis veiksnys, atliekant
įvairias gydymo konsultacijas, gyventojų sveikatos stebėseną ir visuomenės sveikatos švietimą
(Kaminskas R, Peičius E. 2005). Gydytojo ir paciento santykiai vis labiau pripažįstami kaip svarbus
kintamasis medicinos praktikos aspektas. Medicinos istorijoje nuolat diskutuojama apie gydytojų ir jų
pacientų santykius, kurie neabejotinai yra vieni sudėtingiausių tarpasmeninių santykių dėl įvairių
priežasčių. Tai apima sąveika tarp individų iš ne lygių pozicijų. Siektinų rezultatų kokybę lemia ne tik
paciento ir gydytojo pasitenkinimas bendradarbiavimu, bet ir paciento sugebėjimas laikytis nurodymų,
sugebėjimas suvaldyti situaciją atkryčio metu (Koutsosimou M., Adamidis K., Liakos A., Mavreas V. 2013).
Daugeliu atveju net ir pasitenkinimą bei sveikatos priežiūros sistemos vertinimą lemia gydytojo
ir paciento santykis (Leonavičius V., Baltrušaitytė G., Naujokaitė I. 2007). Šiuolaikinėje visuomenėje
pacientas turi būti informuotas ir turėti pakankamai žinių apie savo sveikatos būklę, numatomo
gydymo riziką. Paciento teisė į informaciją yra glaudžiai susijusi su problemomis pasirenkant
medicinines procedūras (Girštautaitė G., Dučinskienė D., Vladičkienė J., Jankauskienė L. 2008).
Išsamios, patikimos ir tikslios informacijos pateikimas didina paciento pasitikėjimą medicinos
personalu. Informacija, kuri suteikia gydytojai pacientams, priklauso nuo gydytojo užimamų pareigų,
specializacijos laipsnio ir nuo žinių apie paciento teises bei reikalauja iš gydytojo kantrybės ir laiko
(Girštautaitė G., Dučinskienė D., Vladičkienė J., Jankauskienė L. 2008). Teisė į informaciją apima
daugelį asmens ir visuomenės gyvenimo sričių. Tai ne tik teisė gauti informaciją apie įvykius
valstybėje, susipažinti su oficialiais valstybės institucijų dokumentais, bet ir teisė į informaciją apie
savo sveikatą. Teisė į informaciją ne tik tenkina paciento poreikius, bet ir sudaro jam galimybę
dalyvauti priimant sprendimus apie diagnostikos ir gydymo metodus bei jų taikymo pasekmes
(Giedrikaitė R., Misevičienė I., Jakušovaitė I. 2007).