Lietuvos Respublikos gretutinė jūra tai yra Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės
zonos dalis, gretima Lietuvos Respublikos teritorinei jūrai ir nutolusi 24 jurmyles nuo
Lietuvos Respublikos teritorinės jūros. ( LR Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo
2str. 2p) Pagal bendrą vandenynų erdvės schemą ji žymi palyginti nedidelę geografinę
sritį, tačiau povandeninio kultūros paveldo kontekste ji yra svarbi, nes šioje zonoje
taikomas vienintelis specifinis jurisdikcijos įrankis, kurį 1982m. JT konvencijos suteikia
pakrančių valstybėms. Gretutinės zonos išskyrimas susijęs su teritorinės jūros
koncepcijos susiformavimu ir valstybių nesutarimais dėl teritorinės jūros pločio.
Valstybėms ilgai nesutarus dėl šio klausimo, jos ėmė vienašališkai pretenduoti į
gretimą teritorinės jūros zoną. Vieną iš pirmųjų valstybių pradėjusių taikyti jurisdikciją
už teritorinės jūros ribų buvo Didžiojj Britanija, kurios 17a. pab. Įstatymai leido
kontroliuoti užsienio valstybių laivus, plaukiojančius 24 jurmylių atstumu nuo kranto, o
19a. pradžioje gretutinę zoną jau buvo nustačiusios ir kitos valstybės ( pvz.
Prancūzija, Belgija, Amerikos žemyno valstybės). Gretutinė zona buvo tarsi teritorinės
jūros išplėtimas nors ir ribotais jurisdikcijos taikymo tikslais: muitų kontrolei ir
saugumui. 1982m. JT konvencijos 303 straipsnio 2 dalyje nustatyta: siekiant
kontroliuoti prekybą archeologinės ir istorinės vertės objektais, pakrantės valstybė,
taikydama 33 straipsnį, gali laikyti, jog jų iškėlimas iš jūros dugno tame straipsnyje
nurodytoje zonoje be jos sutikimo yra tame straipsnyje nurodytų jos teritorijoje bei
teritorinėje jūroje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!