Rašto darbas iš Lietuvos filosofijos istorijos
Gnoseologijos aspektų lyginamoji analizė V. Sezemano, J. V. Vinciūno, J. Girniaus ir A. Maceinos filosofijose
Įvadas
Rašto darbo tikslas – trumpai apibūdinti pasirinktų XXa. vidurio Lietuvos
filosofų pažinimo teorijų charakteringus momentus ir nurodyti skirtybes, atsiveriančias per
lyginamąją analizę. Autorė laikosi nuomonės, kad formuluojama gnoseologinė
problematika Sezemano, Vinciūno, Girniaus, Maceinos raštuose negali būti traktuojama
atsietai nuo tradicinių filsofinių mokyklų, sąlygojančių teorinės minties kryptį. Darbe
atskirai neaptariami teoriniai kontekstai ir įtakos, galvojant, kad profesionalui jie yra
savaime suprantami. Grubiai būtų galima išskirti idealistinę, marksistinę, teistinę ir kritinio
realizmo sroves, atstovaujamas aptariamų filosofų pažinimo teorijose, bet, kaip jau sakyta,
autorei įdomesnė yra pačių filosofų spekuliatyvinė mintis, nei galimų įtakų dekonstrukcija.
Dėmesys skiriamas tradicinės gnoseologijos problemos – pažinimo objekto ir
subjekto santykio eksplikacijai. Aptariami pažinimo tikslas, vertė ir prasmė (pirmiausia
pabrėžiant Girniaus ir Maceinos teorijų priešingumą), pažinimo subjekto statusas
(akcentuojami Vinciūno ir Sezemano teorijų skirtumai subjekto sampratos klausimu).
Pabrėžiama Sezemano savarankiškos loginės būties kaip idealiosios tarpinės
būties svarba pažinimo teorijoje.
Pasirinkta tema autorei yra svarbi ir artima dėl koncentravimosi ties
šiuolaikinėmis pažinimo teorijomis.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!