GLOBOJAMŲ PAAUGLIŲ BENDRAVIMO SU TĖVAIS IR GLOBĖJAIS PSICHOLOGINIO ATSPARUMO REIKŠMĖ PSICHOLOGINIAM - SOCIALINIAM FUNKCIONAVIMUI

Ištrauka

GLOBOJAMŲ PAAUGLIŲ BENDRAVIMO SU TĖVAIS IR GLOBĖJAIS
PSICHOLOGINIO ATSPARUMO REIKŠMĖ PSICHOLOGINIAM - SOCIALINIAM FUNKCIONAVIMUI"

Ivadas
Lietuvoje į globos institucijas vaikai ir paaugliai patenka dėl įvairių priežasčių:netekę tėvų,
dėl jų sunkios ligos, asocialios (nedarnios) šeimos, tėvų atsisakymo globoti vaikus, apribotų arba
atimtų tėvystės teisių, šeimoje patiriamo fizinio ir psichologinio smurto, nesirūpinimo vaikais, jų
nepriežiūros ir kt. (Barkauskaitė, 1999; Braslauskienė, 2000; Žukauskienė, 2002). Atiduodant vaiką
valstybės globai, siekiama jį atskirti nuo destruktyvios socialinės aplinkos ir užtikrinti jo ugdymą
bei sveikatos priežiūrą.
Aktualumas. Vaikų globos klausimai yra aktuali tema visame pasaulyje, tai įrodo įvairių
specialistų domėjimasis šia tema. Pastaraisiais dešimtmečiais aktyviai tyrinėjama Lietuvos vaikų
globos sistema, siekiama suteikti vaikams reikalingą pagalbą netekus tėvų ir/ar artimųjų globos bei
užtikrinti saugią ir vaikų vystymuisi palankią aplinką. Atlikta nemažai tyrimų apie vaikų būseną po
atskyrimo nuo tėvų ir apgyvendinimą globos namuose, kuriuose nurodoma, kad vaikai į globos
įstaigą patenka patyrę psichologinių ir fizinių traumų, iš šeimos parsineša sveikatai nepalankaus
elgesio modelius (Žukauskienė, Leiputė, 2002; Liegytė, 2007; Novodvorskienė, 2007; Andersson,
2005; Chernoff ir kt., 1994; Barber ir kt., 2003; Rosenfeld ir kt., 1997). Taip pat gausiai tyrinėjama
globojamų paauglių adaptacija globos įstaigoje ir mokykloje, bei nustatyta, kad tokie paaugliai
patiria daugiau adaptacijos, mokymosi sunkumų, (Vaitkevičius, 1999; Samašonok, Žukauskienė,
2004; Leathers ir kt., 2010). Tyrimuose skiriama dėmesio globojamų paauglių gyvenimą globėjų
šeimose, bei įvaikinimą (Einorienė, 2005; Farruggia, Sorkin, 2009; Leathers ir kt., 2010; McWey ir
kt., 2010; Goodwin ir kt, 1973).