Globalizacija

Ištrauka

III TEMA. GLOBALIZACIJA
Globalizacija – tai visą pasaulį apimančios rinkos skverbimasis į šalių gyvenimą, sukeltas
stiprėjančios tarptautinės finansų rinkos, didėjančios pasaulinės prekybos, multinacionalinių
kompanijų kūrimosi, telekomunikacijos naujovių (Tarptautinių žodžių žodynas, 2006).
Globalizacija - gyvenimo tikrovė. Spaudoje kasdien rašoma apie organizacijų posūkį
globalizacijos linkme. Per žinias dažnai minimi tokie dalykai kaip tarptautiniai prekybos balansai ir
valiutų kursų svyravimai. Šiandien nė vienas vadovas negali leisti sau manyti, kad jo organizacijos
tai neliečia.
Šiandien gana įprasta, kad tarptautinė organizacija, kurios centras JAV, prižiūri gamybos
operacijas JAV, Vokietijoje ir Singapūre; parduoda savo gaminius daugelyje šalių; taip pat drąsiai
konkuruoja su "keturiais tigrais" - organizacijomis Honkonge, Singapūre, Pietų Korėjoje ir
Taivanyje.
Globalizacijos reiškinį suprantame kaip susidedantį iš trijų tarpusavyje susijusių veiksnių:
artimumo, vietos bei požiūrio. Kartu šie trys globalizacijos veiksniai pabrėžia santykių, su kuriais
susiduria "globalinis" vadovas, beprecedentį išsidėstymą bei sudėtingumą.
ARTIMUMAS
Pirma, vadovai dabar dirba žymiai artimiau negu bet kada anksčiau, su žymiai daugiau vartotojų,
konkurentų, tiekėjų bei vyriausybės reguliuotojų. Šis artimumas, "žemės rutulio susitraukimas", iš
dalies susijęs su laiku, kadangi šiuolaikinių telekomunikacijos technologijų dėka žmonės
Įvairiausiose pasaulio dalyse per keletą minučių gali perduoti informaciją žodžiu, vaizdu ar faksu.
Kitas artimumo aspektas - visame pasaulyje didėjantys žmonių technologiniai bei valdymo
sugebėjimai. Vadovai pamato, kad konkuruoja ar net bendradarbiauja su naujo tipo pasaulio
žaidėjais.
Kad pabrėžtų šią glaudesnių ryšių dvasią bei atstumo nereikšmingumą šių dienų verslo pasauliui,
ilgametis tarptautinių verslo organizacijų konsultantas Kenichi Ohmae (1990) skatina vadovus visus
vartotojus vertinti kaip "vienodai nutolusius" nuo savo organizacijų.
VIETA
Antra, globalizacijos dalis yra ir organizacijos vieta bei operacijų integracija per keleto valstybių
sienas. Pvz., kompanijos "AT & T" telefonai bei telefonus perjungiantys kompiuteriai
projektuojami Jungtinėse Valstijose, gaminami Singapūre bei Jungtinėse Valstijose, o
pardavinėjami visame pasaulyje. Vartotojai naudojasi "AT & T" tolimo ryšio paslaugomis ir
pasiekia visus žemės rutulio kampelius. Christopher Barlett ir Samantra Ghoshal (1989),
apibūdindami šią vis besiplečiančią organizacijos veiklos praktiką daugelyje šalių, vartoja terminą
transnacionalinis valdymas.
POŽIŪRIS
Trečia, globalizacija reiškia naują, atvirą požiūri į vadybos praktiką tarptautiniu mastu. Šis
požiūris skatina domėtis ne tik viena šalimi, bet visu pasauliu, taip pat žadina norą lavinti
sugebėjimus bei dalyvauti pasaulio ekonomikoje. Ohmae dar kartą ši aspektą paaiškina labai
paprastu sakiniu: "Nieko daugiau užjūriuose nėra".
Laikui bėgant požiūris kinta. Efektyvumas buvo Ford, Taylor bei jų amžininkų sinonimas, kai jie
praėjusio šimtmečio pradžioje galynėjosi su masinės gamybos idėja. Dabar, naujame šimtmetyje,
Ohmae, Bartlett, Ghoshal bei daugelis kitų tvirtina, jog globalizacija, kaip lemiama gairė vadovams,
atsirado įpusėjus dešimtajam dešimtmečiui.