GLOBALINIO ATŠILIMO PRISTABDYMO METODAI IR PRESPEKTYVOS

Ištrauka

GLOBALINIO ATŠILIMO PRISTABDYMO METODAI IR PRESPEKTYVOS

TURINYS
Įvadas 3
Ką galime padaryti? Kad pristabdytume globalinį atšilimą 4
Atsinaujiantys gamtos šaltiniai. Vėjo energija 5
Saulės ir Vandens energija 6
Nebūkim besaikiai vartotojai 7
Gyvulinkystė skatina šiltnamio efektą 8
Ekologinė žemdirbystė 9
Išvados………………………………………………………………………………… 10
Literatūros sąrašas………………………………………………………………………… 11

ĮVADAS
Temą “Globalinio atšilimo pristabdymo metodai ir prespektyvos ” pasirinkau, nes šiuo
metu ji yra labai aktuali. Padėtis katastrofiškai blogėja ir, jei nieko nesiimsime, planeta sudegs
iki šio amžiaus pabaigos. Didėja šiltnamio efektas, nes atmosfera vis labiau teršiama žmogaus
(automobilių išmetamosios dujos, pramonės skleidžiami teršalai, šiukšlynai ir kt.) bei pačios
gamtos (padidėjęs saulės aktyvumas, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimas ir kt.). Dėl to
plonėja ozono sluoksnis, didėja bendroji metinė oro temperatūra. Ozono sluoksnio plonėjimas,
klimato šiltėjimas lemia orų anomalijas, gamtos kataklizmus, stichijų siautėjimas.
Referato tikslas - parodyti, kad globalinį atšilimą yra įmanoma pristabdyti, kad
kiekvienas galime prie to prisidėti, pradedant nuo savęs

Daugeliui atrodo, kad ekologiškas gyvenimo būdas šiame civilizuotame pasaulyje
neįmanomas. Kad esame tik maži sraigteliai ir ne mūsų valioje ką nors pakeisti. Netiesa. Jei
kiekvienas ,,išsišluotume“ savo kiemą, pasaulis pastebimai taptų gražesnis. Argi sunku rūšiuoti
šiūkšles, nusinešti tą patį krepšelį į parduotuvę, o ne kiekvienąsyk pirkti naują? Argi sunku
susirinkti šiukšles po iškylos gamtoje? Argi sunku gražiai nupjauti grybą miške, o ne rauti su
šaknimis ir samanomis? Tai yra ekologiškas požiūris į gamtą, ir nereikia didelių pastangų ar
papildomų išlaidų. Ir maži dalykai gali padaryti stebuklus
Globalinis – apimantis visą žemę. Globalinis atšilimas apima visą pasaulį tai ne vien Lietuvos problema.
Ką galime padaryti?
Daugelis naiviai manome, kad mes esame bejėgiai ir negalime nieko pakeisti, kad būtų
pristabdytas ozono sluoksnio plonėjimas. Neva tai – politikų, valstybių vadovų kompetencija.
Bet, kaip sakoma, reikia pradėti keistis nuo savęs. Žinoma, ne mūsų galioje išspręsti esminius
dalykus (sustabdyti orą teršiančios pramonės, uždrausti įvairias orą teršiančias technologijas ir
pan.), bet galime akivaizdžiai prisidėti.
Dabar daug šeimų turi po kelis automobilius. Į darbą, su reikalias automobliu važiuojame
dažniausiai po vieną. Argi ne protingiau būtų susikooperuoti ir visiems prisitaikius ( šeimos
nariams, gal net kolegoms) pakaitomis vykti į darbą vienu automobiliu ( sutaupytumėte pinigų,
sumažėtų oro tarša). Dar geresnis būdas – naudotis viešuoju transportu, važinėtis dviračiais ar
kitomis ekologiškomis, oro neteršiančiomis transporto priemonėmis. Bent jau reikėtų įprasti
išjungti variklį automobiliui stovint (per piką gatvėje, prie parduotuvės, mokylos ir pan.). Taip
pat naudokime biodegalus, pirkime hibridinius automobilius. Nors tokie automobiliai nėra
idealus variantas, tyrimais įrodyta, kad vis dėlto hibridinis automobilis 25 proc. mažiau teršia
apinką nei įprastos, tik kurą naudojančios mašinos. Pavojingiausi taršos židiniai yra gatvių
sankryžose, nes pradedant važiuoti automobiliui tarša vidutiniškai padidėja 50 kartų. Nustatyta,
kad vienas automobilis per metus išskiria 1 kg švino ( nekalbama apie kitas nuodingas
medžiagas), pusė jo kiekio nusėda šalikelėse. Likęs pasklinda ore su krituliais patenka į dirvą, o
iš jos per augalus – į žmogaus organizmą. Švinas kaupiasi audinuose ir žaloja smegenis bei
inkstus. Ypač kenkia vaikų raidai.