1.LITERATŪROS APŽVALGA
Glaukoma yra lėtinė akių liga – jei ji laiku nediagnozuojama ir nepradedama gydyti, ligonis gali
apakti. Glaukomos sukeltas apakimas yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir
tinklainės nervų ląsteles [2].
Glaukomos – tai akių ligų grupė, apibūdinamos kaip specifinė optinė neuropatija (regos nervo
pažeidimas) su charakteringais akipločio defektais ir akispūdžio patologiniais svyravimais.
Įvairių glaukomų rūšių patofiziologja, klinika ir gydymas yra skirtingi. Nėra nustatyta koks
akispūdis yra “ per aukštas” ir nuo kokio akispūdžio dydžio sutrinka regos nervo funkcija. Bet
yra žinoma, kad regos nervo disko pažeidimas sukelia akipločio depresiją atitinkamoje zonoje,
dėl ko gali išsivystyti negrįžtamas ir nepagydomas aklumas. Aklumo, dėl glaukomų galima
išvengti, diagnozavus ligą ankstyvame laikotarpyje ir pradėjus atitinkamą gydymą [10].
Glaukomų išsivystymo mechanizmas yra susijęs su padidėjusiu akispūdžiu. Akispūdį apibūdina
santykis tarp akies skysčio gamybos ir nutekėjimo. Akispūdis yra pastovus, jei skysčio gamyba
yra lygi nutekėjimui. Akispūdis priklauso nuo 3 dydžių: akies skysčio gamybos, nutekėjimo ir
spaudimo episklernėse venose. Pusiausvyros tarp kameros skysčio sekrecijos ir nutekėjimo
sutrikimas pasireiškia akispūdžio pakilimu ar sumažėjimu (lyginant su norma). Normaliomis
sąlygomis akispūdis svyruoja 10-21 mmHg ribose. Per parą akispūdis svyruoja, priklausomai
nuo širdies susitraukimų dažnio, skysčių sunaudojimo, vartojamų medikamentų ir pan.
Normalioje akyje šie svyravimai sudaro apie 4 mmHg, ryte, gulint, akispūdis paprastai būna
aukštesnis, negu vakare ar stovint.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!