Gintautas Zabiela Lietuvos medinės pilys. Recenzija

Ištrauka

Gintautas Zabiela „Lietuvos medinės pilys“
RECENZIJA

Gintautas Zabiela (g. 1962 m.) – archeologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, 2003 m.
gavęs Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premiją. Didžioji dalis G. Zabielos darbų apie
Lietuvos piliakalnius bei jų tyrinėjimus, yra sukūręs ne vieną piliakalnių atlasą, parašęs begalę
straipsnių apie savo atliktus mokslinius tyrimus. Taip pat didelį dėmesį skiria Lietuvos pilims, o ypač
medinėms. Iš viso Gintautas Zabiela išleido tris monografijas: „Lietuvos medinės pilys“ , „Lietuvos
archeologijos istorija“, „Lietuvos piliakalnių atlasas“ ir bene šimtą mokslinių straipsnių.
Monografijoje nagrinėjama vėlyvųjų Lietuvos piliakalnių ir senųjų medinių pilių vietos, jų
atsiradimas, išvaizda, gynybiniai įrenginiai ir gynybinis pajėgumas bei medinių pilių rekonstrukcijos.
Knygos problematika yra medinių pilių išlikimas. Visoje Europoje neišlikus nei viena medinė pilis,
apie jas liudija tik pylimai, groviai , sukastos kalvos arba vėliau pastatytos mūrinės pilys. Jų buvimo
vietas laikui bėgant uždengė gyvenvietės, įvairūs kariniai pastatai, miestų įtvirtinimai. Tačiau
Lietuvoje apie pilis liudija išlikę piliakalniai kuriuose randama įvairių medinės pilies buvimo pėdsakų.
G. Zabiela išskiria kelis tyrinėjimus sunkinančius faktorius kurie mokslinių tyrimų išvadas gali
padaryti netikslius ar net neteisingus. Pirmasis faktorius yra tai , kad archeologai svetimų tautų
archeologinius radinius rastus piliakalniuose laiko savais. Kadangi Lietuvos archeologai iki šių dienų
piliakalnių palikimą laiko savo krašto materialinės kultūros produktais, nors ir tam tikra dalis gali
būti importuota iš kitų kraštų. Svarbiausi kitataučių palikti daiktai yra užpuolėjų ginklai (dažniausiai
tai yra strėlių antgaliai), tam reikia nemažai kruopštumo norint atskirti kokiai tautai priklausė
ginklas ar jo dalis. Todėl šiomis dienomis geriausiai yra ištyrinėti skandinaviškų strėlių antgaliai
kurie į Lietuvos piliakalnius pateko IX a.