GINČŲ, KYLANČIŲ IŠ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ, ARBITRUOTINUMAS

Ištrauka

GINČŲ, KYLANČIŲ IŠ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ, ARBITRUOTINUMAS
Rašto darbas

TURINYS
Įvadas........................................................................................................................................2
1.Arbitruotinumo samprata ir teisinė kategorija....................................................................3
1.1.Subjektinis arbitruotinumas.........................................................................................4
1.2.Objektinis arbitruotinumas..........................................................................................4
2.Ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, arbitruotinumas..............................5
2.1. Ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų procedūrų, arbitruotinumas.................................9
2.2. Ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų sutarties, arbitruotinumas..................................11
Išvados....................................................................................................................................14
Naudotos literatūros sąrašas...............................................................................................................15

ĮVADAS
Įvairių teisės šakų mokslininkai, skirtingai suvokdami viešųjų pirkimų instituto vietą bei jo
svarbą teisės sistemoje, dar nėra išgryninę aiškaus doktrininio požiūrio į viešojo pirkimo teisinį
santykį, kuris reikalingas ne tik nagrinėjant iš tokių santykių kilusių ginčų sprendimo savitumą, bet
ir kuriant teisinį reguliavimą viešųjų pirkimų ginčų sprendimo srityje.
Viešųjų pirkimų ginčai ir ilgas bei komplikuotas jų nagrinėjimas teisme neabejotinai skaldo
verslo bendruomenę, mažina viešųjų pirkimų sutarčių sėkmingo įvykdymo procentą, bei, kas
svarbiausia, gimdo nepasitikėjimą pačia viešųjų pirkimų procedūra. Neveiksminga ginčų, kylančių
iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, sprendimo tvarka paliečia labai platų subjektų ratą:
perkančiąsias organizacijas, visus galimus prekių, paslaugų ir darbų pardavėjus, viešuosius
pirkimus kontroliuojančias institucijas ir, nors ir netiesiogiai, visus viešojo administravimo subjektų
paslaugomis besinaudojančius šalies gyventojus. Taigi procedūriniai ginčų sprendimo aspektai
dažnai turi lemiamą įtaką viešojo pirkimo proceso veiksmingumui. Pažeistų teisių viešųjų pirkimų
atveju gynyba neabejotinai privalo būti lengvai prieinama, kiek įmanoma paprastesnė, tačiau tuo
pačiu ir užkardanti ilgą skundų nagrinėjimo procesą.
Šio rašto darbo pagrindinis tikslas – apžvelgti galimybę ginčus, kylančius iš viešųjų pirkimų
teisinių santykių, nagrinėti arbitraže.
Darbo metu naudojami metodai: aprašomasis, mokslinių darbų, publikacijų, teismų
praktikos, interneto puslapiuose pateiktos informacijos analizė.

1. ARBITRUOTINUMO SAMPRATA
Nors arbitražas yra svarbi ir dažna alternatyvi komercinių ginčų nagrinėjimo forma, tačiu
nei nacionaliniuose ar tarptautiniuose teisės aktuose, nei teisės doktrinoje nėra unikalios ir vienodos
arbitruotinumo sampratos.
Arbitruotinumo sąvokos nerasime nei UNCITRAL pavyzdiniame įstatyme „Dėl tarptautinio
komercinio arbitražo“ (toliau – UNCITRAL pavyzdinis įstatymas), kurio rengėjai nutarė, kad
geriausia išeitis yra nereguliuoti šio klausimo ir palikti galimybę jį reglamentuoti kiekvienos
konkrečios valstybės nacionalinėje teisėje, nei 1958 m. Niujorko konvencijoje dėl užsienio
arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, nei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo
įstatyme. Tačiau minėtų teisės šaltinių ir arbitražo doktrinos analizė sudaro prielaidas teigti, kad
arbitruotinumo koncepcija yra kuriama iš pavienių kriterijų, dažniausiai siejamų su kitomis
arbitražo teisės kategorijomis, pavyzdžiui, arbitražiniu susitarimu ir arbitražo teismo jurisdikcija.
Vertinant šiuos elementus galima atsakyti į klausimą, ar konkretus ginčas yra arbitruotinas. Taigi
inter alia galima teigti, kad plačiausiu požiūriu arbitruotini pirmiausia yra tie komerciniai ginčai,
kurie gali būti arbitražinio susitarimo dalykas ir kuriuos gali nagrinėti arbitražo teismas pagal jam
šalių susitarimu priskiriamą jurisdikciją.