GIMNAZIJOS PROFESINĖS PRAKTIKOS ATASKAITA

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 5
1. JURBARKO ANTANO GIEDRAIČIO-GIEDRIAUS GIMNAZIJOS VEIKLOS 
ANALZĖ 7
1.1. Įstaigos charakteristika 7
1.2. Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos veiklos vystymo strategija: vizija, misija, 
filosofija, vertybės, veiklos tikslai ir uždaviniai 7
1.3. Pagrindiniai gimnazijos veiklą reglamentuojantys dokumentai 8
2. JURBARKO ANTANO GIEDRAIČIO-GIEDRIAUS GIMNAZIJOS VADYBA 10
2.1. Įstaigos paslaugų teikimo procesai, finansavimo šaltiniai, išlaidų struktūra ir kitimo 
tendencijos 10
2.2. Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos organizacinė valdymo struktūra 15
2.3. Gimnazijos personalo valdymas 16
2.4. Įstaigos veiklos planavimo procesas 21
2.5. Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos tiriamoji veikla ir rinkos tyrimo metodai 23
2.6.Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos veiklos apskaita, atskaitomybė ir mokami
mokesčiai 25
2.7.Inventorizacijos atlikimo tvarkas ginnazijoje 26
2.8.Gimnazijos įvaizdžio formavimas 28
3.SIŪLYMAI JURBARKO ANTANO GIEDRAIČIO-GIEDRIAUS GIMNAZIJOS
VEIKLOS TOBULINIMUI 31
IŠVADOS 33
LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI 34

ĮVADAS
Svarbi švietimo sistemos sudėtinė dalis – bendrojo ugdymo mokykla, formuojanti
asmenybę, kurioje mokosi ar mokėsi kone kiekvienas visuomenės narys (Targamadzė, 2016).
Mokytis yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją
vaikams iki 16 metų mokslas yra privalomas, o jo organizavimą reglamentuoja Švietimo įstatymas.
Švietimo įstatymas yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis švietimo sistemos veiklą.
(Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2011)
Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą.
Švietimas yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis. (Lietuvos Respublikos
švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2011).
Švietimo paslaugos apima šias sritis: edukacinę – specialių poreikių turinčių vaikų ugdymo;
socialinės atskirties integracijos; tėvų švietimo; profesinio orientavimo; pedagoginės-psichologinės
pagalbos; individualizavimo; asmens ugdymo ir fizinių bei dvasinių galių plėtojimo; švietimo
pagalbos: psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją (mokytojo padėjėjo, gestų vertėjo);
socialinę-pedagoginę (logopedo, spec. pedagogo, tiflopedagogo, surdopedagogo); socialinę – vaikų
teisių apsaugos; vaikų sveikatingumo; vaiko globos ir priežiūros; maitinimo; pavėžėjimo;
prevencinio darbo. (Trakšelys, Martišauskienė, 2016).
Lietuvos švietimo sistema yra prioritetinė sritis, todėl pedagogų rengimo kokybė, jų
profesinio augimo galimybės yra ypač svarbūs veiksniai, lemiantys ne tik pedagogo profesijos
patrauklumą ir prestižą, bet ir didžia dalimi apsprendžiantys švietimo rezultatus (Lietuvos
Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2011).
Lietuvai išgyvenant švietimo reformas susiduriama su įvairiais iššūkiais, kurių pagrindiniai
yra – kurti ir plėtoti naują švietimo tikslų ir uždavinių sampratą, keisti ugdymo turinį, formuoti
kryptingas strategijas. Ir nors Lietuva kaip ir kitos šalys nuolat tobulina savo švietimo sistemą, kuri
atspindi valstybės, asmens, visuomenės, ūkio poreikius, tačiau dar nėra vieningos, atviros švietimo
sistemos, kuri užtikrintų vienodą ugdymo kokybę. Tai ypač svarbu šiuo laikmečiu, kai COVID-19
pandemijos protrūkis švietimo srityje reikalauja ir novatoriškų sprendimų (Razgelevičienė,
Brandišauskienė, Česnavičienė, Nedzinskaitė ir kiti, 2020).
Dėl COVID-19 pandemijos paskelbtos ekstremaliosios padėties ir karantino režimo įvestas
ugdymas nuotoliniu būdu parodė, kad ugdymo sistema tik iš dalies pritaikyta nuotoliniam
mokymui: ne visiškai neužtikrinta visuotinė mokinių prieiga prie interneto ar tinkamų informacinių
technologijų. Nepakankamas mokytojų ir mokinių skaitmeninis raštingumas, nors mokytojai,
mokantys mokinius nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu turi būti įgiję skaitmeninio
raštingumo kompetencijas, numatytas Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų
skaitmeninio raštingumo programos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo
ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-555. (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo
ministro įsakymas, 2007)
Todėl jau dabar būtina į ugdymo procesą kuo efektyviau integruoti nuotolinio mokymo ir
mokymosi būdą, o į ugdymo turinį – skaitmenizuotas mokymo priemones ir programas.
Praktikos tikslas – Apžvelgti Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos
veiklą ir atskleisti joje taikomus vadybos principus.
Darbo objektas – Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos veikla.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos veiklos analizę.
2. Atskleisti gimnazijoje taikomus vadybos principus.
3. Pateikti pasiūlymus Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos veiklos
tobulinimui (ugdymo proceso nuotoliniu mokymosi...