Genų inžinerija: galimybės ir rizikos
Įvadas
XXI amžius vadinamas technologijų, tobulėjimo ir žmogaus potencialo vystimo amžiumi. Šiandien
jau galime pasigirti dideliais pasiekimais genų inžinerijos, mechatronikos, medicinos srityse. Šiame
darbe norėčiau daugiau kalbėti apie genų inžineriją. Pirmiausia, genų inžinerija – tai vieno arba
kelių genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Tokiu būdu sukuriami transgeniniai organizmai.
Genų inžinerija yra labai plati sritis, apimanti ne tik maisto pramonę, bet taip pat ir žemės ūkį,
mediciną, chemijos pramonę, miškininkystę, karo pramonę, lengvąją pramonę. Visuomenėje kyla
labai daug diskusijų dėl genetiškai modifikuotų organizmų ( trumpinys: GMO) panaudojimo
žmogaus gyvenime. Dauguma vertinimų yra neigiami, kadangi žmonėms kyla natūralūs klausimai:
kokį poveikį sukelia GMO, kaip tas poveikis pasireikš ateityje, ar tai yra saugu. Tačiau yra ir geroji
genų inžinerijos pusė, ypač vaistų pramonėje. Taigi šioje mokslinėje esė pabandysiu atskleisti
kokios genų inžinerijos suteikiamos galimybės, ir kokios rizikos. Tai darysiu nagrinėdama
pagrindines biotechnologijų šakas, kuriose yra naudojama genų inžinerija. Taip pat apžvelgsiu
pagrindines genų inžinerijos rizikos grupes.
Raudonoji biotechnologija
Raudonoji biotechnologija šiuo metu yra labiausiai vystoma sritis. Pagrindinė raudonosios
biotechnologijos veikla yra vaistinių medžiagų paieška ir jų panaudojimas. Šiuo metu tai yra
labiausiai finansuojama biotechnologijų sritis ir jai skiriama daugiausiai dėmesio. Labiausiai
išvystyta vaistų paieškos rinka yra Jungtinėse Amerikos valstijose. Ten biotechnologinių vaistų
pardavimai yra didžiausi. Taigi kyla klausimas: kaip genų inžinerija panaudojama ieškant vaistų ir
padedant žmogui?
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!