GĖLAS POŽEMINIS VANDUO

Ištrauka

GĖLAS POŽEMINIS VANDUO
Inžinerinės geologijos savarankiškas darbas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. POŽEMINIS VANDUO – TAUSOJAMOJO NAUDOJIMO LINK 4
2. VANDUO – NEMATOMA NATŪRALAUS VANDENS CIKLO DALIS 5
3. GĖLAS POŽEMINIS VANDUO 6
3.1. Požeminio vandens kilmė 6
3.2. Susidarymo procesas 7
3.3. Požeminio vandens fizinės savybės 7
3.4. Cheminės savybės 8
4. POŽEMINIO VANDENS RŪŠYS 9
5. POŽEMINIS VANDUO LIETUVOJE 11
5.1. Daugiausia vandens– rytinėje šalies dalyje 11
5.2. Lietuvos požeminio vandens kokybė 11
6. POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIAI LIETUVOJE 13
6.1. Eksplotavimas 13
7. DŽIAUGTIS, BET SAUGOTI 14
IŠVADOS 15
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 16

ĮVADAS
Vanduo – labai plati sąvoka, apimanti jūras ir vandenynus, upes ir ežerus. Tai
matomoji hidrosferos dalis. Kita vandens dalis yra Žemės plutoje susidariusiuose arteziniuose
baseinuose ir kalnuotuose masyvuose, kurių vandeninguose sluoksniuose bei uolienų porose ir
plyšių sistemose susikaupęs požeminis vanduo. Ir paviršinis, ir požeminis vanduo gali būti gėlas ir
sūrus. Žmonijai svarbūs visi mūsų planetoje esantys vandenys, tačiau gėlas vanduo yra svarbiausias,
nes žmogui ir daugeliui gyvųjų organizmų jis yra svarbesnis už maistą. Kartais galvojama, kad
Lietuvoje, kur taip dažnai lyja ir yra nemažai gėlo vandens, apie vandenį nevertėtų kalbėti. Tačiau
gyvenimas jau yra daug ką pamokęs – nors vandens yra, apie jį reikia galvoti.
Darbo tikslas: išanalizuoti gėlo požeminio vandens išteklius, jo panaudojimą ir savybes.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti požeminio vandens slūgsojimo sąlygas;
2. Išanalizuoti gėlo požeminio vandens savybes;
3. Aptarti gėlo požeminio vandens išteklius ir panaudojimą Lietuvoje.

1. POŽEMINIS VANDUO – TAUSOJAMOJO NAUDOJIMO LINK
Žmonių gyvenimas ir išgyvenimas priklauso nuo vandens. Daugėjant pasaulio
gyventojų, švaraus vandens poreikis didėja. Daugelyje pasaulio vietų žmonėms trūksta gėlo
geriamojo vandens, būtino išgyventi; jų klestėjimui reikia daugiau saugaus ir nebrangaus vandens.
Užtikrinti saugaus vandens tiekimą gerti, pramonei ir žemės ūkiui būtų neįmanoma be požeminio
vandens, didžiausio ir patikimiausio šaltinio. Daugelyje pasaulio vietų didelė geriamojo vandens
dalį sudaro požeminis vanduo – iki 80 proc. Europoje ir Rusijoje, ir netgi Šiaurės Afrikoje ir
Viduriniuosiuose Rytuose (Lietuvoje – 100 proc.).