GARANTINIO FONDO BŪTINUMAS

Ištrauka

GARANTINIO FONDO BŪTINUMAS

Santrauka: šiame straipsnyje aptariamas garantinio fondo atsiradimas, samprata, paskirtis bei administravimas. Tyrimo metodologija atliekama remiantis garantinio fondo įmokomis, kurias moka darbdaviai bei išmokomis, kurias darbuotojas gali gauti iš garantinio fondo darbdaviui tapus nemokiam. Straipsnyje atliekama garantinio fondo analizė, remiantis garantinio fondo įmokų ir
išmokų dydžiais bei pradėtų bankroto procesų skaičiumi atitinkamais metais.
Raktiniai žodžiai: garantinis fondas, biudžetas, įmokos, išmokos, bankrotas.

Įvadas
Garantiją teikiančios institucijos yra reikalingos
darbuotojų reikalavimams, kylantiems iš darbo santykių,
užtikrinti. Jos padeda ginti darbuotojų interesus ir teises,
kylančias iš darbo sutarties bei darbo santykių su
darbdaviu. Darbuotojų piniginiams reikalavimams
užtikrinti yra kaupiamas valstybės išteklių fondas –
garantinis fondas.
Tyrimo tikslas – apibendrinti garantinio fondo
svarbą bei išnagrinėti garantinio fondo biudžetą.
Tyrimo uždaviniai: atskleisti garantinio fondo
sampratą bei paskirtį; išnagrinėti garantinio fondo lėšų
sudarymą bei jų naudojimą; atlikti garantinio fondo
biudžeto analizę.
1. Literatūros apžvalga
Lietuvoje 1997 m. rugpjūčio 18 d. buvo įsteigtas
fondas, skirtas bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių
darbuotojų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais,
užtikrinimui. Per beveik ketverius veikimo metus fondas
nesugebėjo užtikrinti tinkamos darbuotojų piniginių
interesų apsaugos darbdavio nemokumo atveju, dėl to
Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. rugsėjo 12 d.
priėmė naują garantinio fondo įstatymą, kurio pagrindu
buvo įsteigtas valstybės valdomas pinigų fondas –
garantinis fondas. Tai valstybės išteklių fondas, skirtas
užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus
nemokiam. Jis turėjo įtvirtinti tokią darbuotojų interesų
gynimo sistemą, kuri atitiktų tarptautinius standartus ir
padėtų efektyviai spręsti darbdavio nemokumo
problemas.