GAMTOS konceptas reklamoje

Ištrauka

Studijų programos Lietuvių kalbotyra
GAMTOS konceptas reklamoje
Baigiamasis magistro darbas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. REKLAMA KAIP KONCEPTO GAMTA FORMAVIMO PRIEMONĖ 7
1.1. Koncepto sąvoka 7
1.2. Reklamos suvokimo aspektai 8
1.3. Darbo šaltinių charakteristika 11
2. GAMTOSKONCEPTO VERBALUMAS IR VIZUALUMAS SPAUSDINTINIUOSE 
REKLAMOS KOMUNIKATUOSE 14
2.1. Žodžių gamta, natūralus, ekologiškas semantikos aptarimas 14
2.2. Vieta reklamos komunikato tekste ir vaizdinės gamtiškumo perteikimo priemonės 16
2.3. Konceptualiosios daiktavardžio gamta metaforos 23
2.4. Laisvieji žodžių junginiai 27
IŠVADOS 31
SANTRAUKA 33
SUMMARY 34
METRIKA 35
BIBLIOGRAPHIC DESCRIPTION 35
ŠALTINIAI 36
LITERATŪRA 39
PRIEDAI 44
1PRIEDAS. Žodžių gamta, natūralus, ekologiškas aktualizacijos pavyzdžiai 44
2PRIEDAS. Reklamos komunikatų pavyzdžiai 57

ĮVADAS
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje GAMTA apibrėžiama kaip „visa, kas egzistuoja,
išskyrus visuomenę“ (VLEe). Nors sociumas ir materialusis pasaulis čia atskiriami, būtų galima
teigti, kad visuomenės požiūris turi lemiamą įtaką visų gamtoje funkcionuojančių ekosistemų
išlikimui. Nuo to priklauso ir žmogaus, kaip biologinės būtybės, gerovė. XVIII a. antrojoje
pusėje išradus garo variklį, žymėjusį pramonės perversmo pradžią, į gamtą dar žiūrėta kaip į
neišsenkamą anglies, geležies ir kitų naudingųjų iškasenų aruodą. Tačiau neilgai trukus pastebėti
neigiami pramonės augimo padariniai, kurių suvaldymas kaip prioritetas imtas kelti pasaulinio
lygio politikos forumuose. Istoriniu įvykiu laikoma 2015-aisiais įvykusi JT klimato kaitos
konferencija, kurios metu 195 šalys pasirašė vadinamąjį Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.
Augantis žmonių susirūpinimas klimato apsauga nelieka tik įrašu dokumentuose, jis vis
sparčiau persikelia ir į įvairias buitinio gyvenimo sritis, nes net ir ėmęs domėtis ekologija
individas nenustoja buvęs vartotojiškos visuomenės dalimi. Perkamoji galia niekur nedingsta, ji
tiesiog nukreipiama ne į tradicinius, o naujos kategorijos – aplinką tausojančius – produktus.
Išaugusi tokių prekių paklausa neliko nepastebėta: „[g]amtos pokyčiais reklamų kūrėjai
susidomėjoapie1980-uosius.Taižymėjoaplinkątausojančiųgaminiųreklamavimo
pradžią“ (Balteiro ir kt. 2010, 11). Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai įmonės klastoja įrenginių
parametrus ar pasitelkia kitus manipuliacijos būdus, siekdamos sukurtą prekę pateikti kaip žalią.
Šioje vietoje vertėtų prisiminti vartotojų atsakomybę bei tai, kad „[r]eklamos dora, etika
pirmiausia susijusi su reklamuojamuoju objektu bei su požiūriu į tą objektą“ (Župerka 2008b,54).
Darbo naujumas ir aktualumas. Konceptų tyrimai susilaukia nemažai kalbininkų
dėmesio, paprastai yra analizuojamos su kokiu nors abstrakčiu fenomenu siejamos metaforos.
Taikant gretinamąjį metodą, yra parašyta nemažai bakalauro, magistro darbų bei disertacijų, kur
lyginami tam tikri konceptai lietuvių kalboje ir jų atitikmenys pasirinktoje užsienio kalboje ar
kalbose. Galima paminėti keletą: Julijos Lopuchinienės bakalauro darbą VILTIES konceptas
lietuvių ir rusų kalbose (2018), Agnės Staponkutės bakalauro darbą Meilės konceptas lietuvių ir
ispanų kalbose (2017), Agatos Adamaitytės magistro darbą Moters konceptas lietuvių, lenkų,
rusų kalbose ir kultūrose (2017). Skirtingi konceptai analizuojami ir platesnės bei siauresnės
apimties straipsniuose. Tokie yra, pavyzdžiui, gretinamojo pobūdžio darbai (The Semantic
Aspects of the Concept up in English and Lithuanian Conceptual metaphors [Konceptas
AUKŠTYN anglų ir lietuvių kalbų konceptualiosiose metaforose] (Radžiūtė-Bačkauskienė,
Roikienė, 2011); The Concept Stone in English and Lithuanian Phraseology [Konceptas
AKMUO anglų ir lietuvių frazeologijoje] (Sušinskienė, 2008); ir tik į lietuvių kalboje
funkcionuojančius konceptus sutelktos studijos (Cukrinio diabeto (cukraligės) konceptas
viešajame Lietuvos sveikatos diskurse (Papaurėlytė-Klovienė, 2018); Žmogaus tapatybės
konceptas pagal 'tapatus, -i' ir jo vedinius dabartinės lietuvių kalbos publicistikoje (Semėnienė-
Vaičiulytė, 2018).
Svarbiausiais lietuvių autorių darbais, kuriuose gilinamasi į reklamą ir reklamos kalbą,
galima laikyti K. Župerkos studiją Reklamos tekstas: pragmatika, stilus, kalba (2008), straipsnių
rinkinius Viešojo diskurso retorika ir lingvistika (2008) bei Reklamos kalba (2004),
E. Janeliausko parengtą mokomąją knygą Reklaminis skelbimas: komunikacija ir efektyvumas
(2004), I. Smetonienės monografiją Reklama… Reklama? Reklama! (2009). Įvairiuose mokslo
leidiniuose pasirodo straipsnių, kuriuose reklama analizuojama skirtingais aspektais. Čia reikėtų
paminėti D. Blažinskaitės straipsnį Žargonybių motyvacija reklamoje (2002), kuriame...