FURJĖ UTOPINĖS IDĖJOS

Ištrauka

Namų darbas
FURJĖ UTOPINĖS IDĖJOS

TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………… ……………….3
1. UTOPIJŲ PAGRINDAS………………………………………………………………..… 5
2. ŠARLIS FURJĖ………………………………….………………………………… …… 6
2.1 EKONOMIKOS TEORIJA……………………………………………………..……….6
3. KLODAS ANRI SEN-SIMONAS…………………………… ……………… … …….8
3.1 EKONOMIKOS TEORIJA………………………………………….…………… …..9
4. ROBERTAS OVENAS………………………………………………………… …….11
4.1 EKONOMIKOS TEORIJA……………………………………………………….……12
IŠVADOS……………………………………………………………… …… ……….…….14
NAUDOTA LITERATŪRA………………………………………………… ……… …….16

ĮVADAS
Utopinis socializmas - tai ekonominė ir politinė doktrina, kurios siekėjai nerevoliuciniu
būdu norėjo reformuoti kapitalistinę visuomenę. Tai galima apibūdinti kaip teoriją apie
eksplotaciją, socialinį ir ekonominį nelygiavertiškumą bei žmonių išnaudojimo vieni kitais
panaikinimą. Visa tai turi daugelį amžių apimančią istoriją. Ankstyvosiose socialinėse
utopijose, remiantis įvairiais veikalais, kaip pavyzdžiui, Platono ar T. Moruso kūriniais buvo
kalbama apie privataus turto kritikavimą, priežastis kaip būtų galima pakeisti visuomenės
santvarką pagal gabumų ir poreikių lygybę. Deja, tai tik utopinio socializmo seniausi laikai, iš
kurių nėra rašytinių šaltinių, nes visi šie mąstytojai reiškėsi moraliniu, o ne ekonominiu klausimu.
Didžiojoje Britanijoje, XIX a. 3-iajame dešimtmetyje kilo nesutarimai. Besiplečianti
fabrikų sistema vis labiau kėlė didesnes socialines problemas bei daugumos gyvetojų
nusivylimą susiklosčiusia visuomenės socialine padėtimi. Yra likę įvykių pėdsakų apie
gyvavusias ankstyvojo fabrikų laikotarpio nuostatas, kurios perteikia šiurpinančias darbo
sąlygas, kuriomis žmonės dirbo ir tai kas mums atrodo nesuvokiama šiandieniniame pasaulyje.
Tuo metu dirbti per dieną šešiolika valandų buvo įprasta ir natūralu ir jau daugelis nuo ankstaus
ryto, šeštą valandą, rikiuodavosi dirbtuvėse ir baigdavo darbus tik dešimtą valandą vakaro.
Toliau nesutarimai ir neramumai sparčiai plito ir tai sukėlė susirūpinimą pramonininkams, taip
pat ir šalies kilmingiesiems bei žinoma mokslininkams.
Taip pat utopistai laikėsi natūralios tvarkos, tai reiškia, kad buvo siūloma kiekvieno
asmens ir visuomenės idealios socialinės nuostatos modeliai. Tiesa tai, kad skirtumas tik tas,
jog igyvendinimas šių modelių bei esmė, vienų ir kitų buvo priešingi ir tai yra viena iš
priežasčių, kodėl mes taip vadiname utopinius socialistus, nes ,,utopija” tai ne vien ideliai
sukurti tikslai, bet ir būdas tinkamai pasirinkti priemones. Kad įvairios utopistų sugalvotos
idėjos būtų realiai patikrintos, reikia įsitvirtinti įvairiose bendruomenėse, kurios išmėgintų
skirtingus modelius. Tai vyksta taip: žmonės mėgina gyventi įvairiose skirtingose
bendruomenėse, stebi jų privalumus bei, žinoma, trūkumas, kuriuos vėliau bando pašalinti, o jei
nepavyksta tai tą bendruomenę palieka. Taip yra filtruojamos ir atrenkamos bendruomenės, nes
vienos po tokių bandymų žlunga, kitos artėja prie žlugimo ribos, trečios skyla, ketvirtos
pritraukia vis naujų narių ir klesti. Nėra jokio nustatymo, kad modelis ar tam tikra struktūra
būtų priimtina visiems, nebent tai būtų tik tuo atveju jei kiekvienas pasirinktų gyvenimą tam
tikros vienos struktūros bendruomenėje.