Fotoaparato atsiradimo istorija ir ateities perspektyvos

Ištrauka

Fotoaparato atsiradimo istorija ir ateities perspektyvos

Fotoaparatai buvo ir yra svarbi mūsų gyvenimo dalis. Juos naudojame norint įamžinti
smagias ir linksmas akimirkas ,o kartais net gi ir liūdnas. Fotoaparatų įamžintos nuotraukos arba
vaizdo įrašai padeda mums prisiminti ir vėl išgyventi tam tikras akimirkas.
FOTOAPARATAS - optinis prietaisas, naudojamas daikto atvaizdui kurti ir fiksuoti fotojuostoje
Fotografija taip pavadinta, sujungus graikiškus žodžius photos (šviesa) ir grapho (rašau), ir,
išvertus į lietuvių kalbą, reiškia rašymą šviesa, atvaizdų darymą šviesa. Pirmąsias žinias apie
fotoaparato veikimo principą yra pateikęs Aristotelis (384-322 m. pr. m. e.). Tiesa, jis aprašo ne
fotoaparatą, bet kamerą obskurą. Žymiai vėliau italų dailininkas ir išradėjas Leonardas da Vinčis
(1452-1519) taip apibūdino šią kamerą: „Jeigu ryškiai apšviestų daiktų atvaizdas patenka per mažą
apvalią skylutę į labai tamsų kambarį, tai, pastatę netoli šios skylutės balto popieriaus lapą,
pamatysime visus atitinkamų dydžių ir spalvų daiktus “ Italų fizikas Džiovanis Baptistas Dela
Porta 1570 m. skylutėje įtaisė specialų stiklą ir sukonstravo pernešamą kamerą obskurą. Vėliau jis
pagamino kamerą obskurą-dėžę, o tai jau ir buvo šiuolaikinio fotoaparato prototipas. ilgą laiką
kamera obskura buvo naudojama kaip žaislas. Prancūzų dailininkas Kaljo panaudojo ją paveikslams
kopijuoti. Vėliau minėtoji kamera buvo tobulinama žymiai sparčiau. šiuolaikinės fotografijos
išradėju laikomas prancūzas dailininkas Luji Dageras (1787-1851). Tuo metu fotografijos srityje
dirbo ir kiti, tačiau Dageras praktiškai pasiekė geriausių rezultatų. 1829 m. Dageras sudarė su savo
tėvynainiu Niseforu Niepsu (1765-1833) sutartį, pagal kurią jie kartu tobulino Niepso išradimą.
Niepsas pastebėjo, kad, padengus popierių kai kuriomis sidabro druskomis, ant jo galima gauti
atvaizdą. Tam tikslui jis panaudojo kamerą obskurą. Tačiau Niepsas nežinojo, kaip užfiksuoti tą
atvaizdą. Bandė vietoj popieriaus naudoti stiklą, akmenį, geležį. Jo darbų išvados buvo paskelbtos
„Pastabose apie heliografiją“, pridėtose prie sutarties su Dageru. Dageras pastebėjo, kad, paveikus
sidabrinę plokštelę jodo ir bromo garais ir apšvietus ją kameroje obskuroje, o po to vėl paveikus
gyvsidabrio garais, gaunamas atvaizdas. Plokštelę su atvaizdu Dageras fiksuodavo valgomosios
druskos tirpalu. Vėliau, Heršelio patariamas, jis panaudojo tam reikalui 10% natrio hiposulfito
tirpalą. Kadangi Dagero darbai buvo reikšmingesni atvaizdams gauti, toks fotografavimas buvo
pavadintas dagerotipija. Kitu keliu nuėjo anglas Viljamas Talbotas (1800-1877). Dageras gaudavo
tik vieną fotografijos egzempliorių, o Talbotas sugebėjo pagaminti po keletą egzempliorių. Talbotui
priklauso negatyvinio-pozityvinio proceso atradimas. Jo negatyvai buvo pagaminti ant paprasto
popieriaus, kurį Talbotas apdorodavo sidabro druskomis. Fotografijos gimimo metais laikomi
1839-ji, kai Dageras ir Talbotas paskelbė savo išradimus.,Beveik kartu su fotografijos
(dagerotipijos) išradimu prancūzas Žiro pradėjo serijinę fotoaparatų (kameros obskuros su
objektyvu ir kitais neesminiais pataisymais bei patobulinimais) gamybą. 1840 m. vengrų
mokslininkas, vokiečių firmos Foichtlender užsakymu, apskaičiavo fotoobjektyvo matmenis.
Objektyvo santykinė anga ir kitos savybės buvo taip tobulai apskaičiuotos, kad šio tipo objektyvas
beveik 100 metų išsilaikė fotopramonėje. 1842 m. ta pati Foichtlenderio firma pagamino pirmą
metalinį fotoaparatą. 1847 m. pirmąją kamerą su dumplėmis sukūrė rusų fotografas Sergejus
Levickis, panaudodamas tam tikslui rusų armonikos dumples.