FIZIKOS TAIKYMAS GELEŽINKELIO TRANSPORTE

Ištrauka

FIZIKOS TAIKYMAS GELEŽINKELIO TRANSPORTE

TURINYS
1. Įvadas 2
2. Mechanika 3
II.1 Kinematika 3
II.2 Dinamika 8
II.3 Tvermės dėsniai mechanikoje 14
II.4 Mechaniniai svyravimai ir bangos 16
3. Užduotys 20
4. Literatūra 27

ĮVADAS
Transportas sieja tarpusavyje daugelį mokslo ir technikos sričių. Transporto specialistai,
inžinieriai turi turėti daug įvairiapusių žinių, gebėti techniškai mąstyti, nuolat tobulintis ir mokytis,
sekti mokslo ir technikos naujoves.
Nuo arklio raumenų energijos panaudojimo transporte buvo pereita prie garo mašinų
šiluminės energijos panaudojimo, vėliau elektromagnetinio lauko (elektros) energijos efektyvaus
naudojimo, perspektyvoje – atominė energija laukia savo eilės. Saugaus greičio didinimas
transporte, automatikos, informacinių valdymo sistemų įdiegimas reikalauja iš geležinkelio
transporto specialistų gilių ir plačių elektrotechnikos, elektronikos, mechanikos, termodinamikos,
kietojo kūno fizikos, banginės ir kvantinės optikos žinių.
Kaip gi fizikos dėsniai taikomi geležinkelio transporte ir kitose srityse?

I. MECHANIKA
I.1. KINEMATIKA
Kūnų judėjimas erdvėje ir laike
KELIAS; POSLINKIS; ILGIS; PLOTIS; AUKŠTIS
Poslinkis – vektorius jungiantis pradinę ir galinę kūno judėjimo padėtis (1 pav.)
1 pav.
Nueitas kelias – S = ΣΔSi; vvid = S/t – vidutinis greitis lygus tolyginio judėjimo tokiam
greičiui, kai per laiką t, nueinamas tas pats kelias S, kaip ir judant netolygiai.
Stabdymo kelias S - traukiniams jis nustatomas nuo 1000-1700 m, o elektriniams – 500 m.
Jis paskaičiuojamas S = V0t + at2/2 = -V0
/2a. ( Kelias bus teigiamas, nes pagreitis yra neigiamas.
Kuo didesnis a, tuo mažesnis stabdymo kelias S.)
Kelio nuolydis h – jis sudaromas h =10 m ( greitosiose keleivinėse trasose –20 m) vienam
kilometrui kelio.