FINANSŲ INSTITUCIJŲ PRIEŽIŪRA (2)

Ištrauka

FINANSŲ INSTITUCIJŲ PRIEŽIŪRA

Turinys
Įvadas 3
1. Finansų sistema 4
2. Finansų įstaigų priežiūra 5
2.1 Finansų įstaigų priežiūra iki 2012m 7
2.2 Finansų įstaigų priežiūra po 2012m. pertvarkymų 8
3. Finansų įstaigų priežiūra kitose valstybėse 9
Išvados 11
Literatūra 12

Įvadas
Finansinis sektorius pasižymi nestabilumu ir didelėmis permainomis. Pastaruoju metu pastebimi itin
ryškūs pasikeitimai šiame sektoriuje bei sparti jo plėtra. Galime išskirti padidėjusius tarpvalstybiius
kapitalo srautus, užsienio investicijas, rinkose atsiradusius naujus ir sudėtingus finansinius instrumentus.
Tokiem pasikeitimams didelę įtaką turėjo tarptautinės prekybos liberalizavimas, dereguliacija,
globalizacijos procesų pasėkmės, naujų technologijų plėtra ir panašūs veiksniai.
Anot Vytauto ir Daliaus. Raškinių, finansų įstaigų priežiūros veiksmingumas yra vienas iš
svarbiausių veiksnių siekiant užtikrinti sėkmingą finansų sistemos funkcionavimą ilgu laikotarpiu. Nuo
priežiūros veiksmingumo priklauso finansų sistemos stabilumas ir finansų įstaigų veiklos efektyvumas,
skatinantis šalies finansų rinkų plėtrą ir pritraukiantis į šalį kapitalo bei užsienio investicijų srautus.
Ilgą laiką pasaulinėje praktikoje vyravo specializuotos finansų priežiūros tarnybos - centriniai
bankai dažniausiai būdavo atsakingi už kredito institucijų veiklos priežiūrą ir kontrolę, o tuo tarpu
draudimo įmonių, vertybinių popierių rinkos dalyvių priežiūrą buvo atsakingos skirtingos institucijos.
Tiek bankininkystės, tiek bendrai su finansiniu sektoriumi susijusioje istorijoje gausu nenumatytų
įvykių, finansinių griūčių, bankrotų. Tokie įvykiai, ypač netikėti, kai jiems nebūna pasiruošta iš anksto,
gali atnešti tikrai didelių nuostolių tike atskiriems ūkio subjektams, tiek bendrai valstybės ekonominei
sistemai bei atnešti didelės finansinės žalos. Todėl akivaizdu, kad finansų sistemos ir jos institucijų
priežiūrai turi būti skiriamas didelis dėmesys ir aktyviai kontroliuojama jų veikla.