FINANSINIŲ TEORIJŲ RAIDA MERKANTILIZMAS
RAŠTO DARBAS
1ĮVADAS
Merkantilizmas yra pirklių atstovaujama ekonominė politika ir bandymai ją teoriškai pagrįsti.
Merkantilizmui būdingi du bruožai: turto tapatinimas su pinigais ir siekimas kaupti pinigus
valstybės viduje.
Merkantilistų tyrimo dalykas yra turtas, o objektas – didžiausią turtą galinčios duoti žmonių
veiklos sritys: užsienio prekyba, amatai ir manufaktūrinė pramonė, žemdirbystė, laivininkystė.
Pinigai, kaina, pelnas – aspektai, kurie pirmiausia buvo nagrinėjami kaip visuomenės turto
elementarios dalys, turtėjimo šaltiniai, turto matavimo kriterijai. Nebuvo kitų savarankiškų teorijų,
kurios nepriklausytų turto orbitai.
Merkantilizmas atsirado XV a. pabaigoje. Tai buvo bandymas teoriškai pagrįsti pirklių
atstovaujamą ekonominę politiką, spręsti tuo metu iškilusią pinigų problemą.
Darbo uždaviniai:
Atskleisti merkantilizmo reikšmę ir jo atsiradimo priežastis
Aptarti merkantilizmo etapus : ankstyvąjį ir vėlyvąjį
Pakalbėti apie merkantilizmą Lietuvoje ir kitose šalyse
Tikslas – aptarti merkantilizmo esmę ekonominės raidos pasaulyje.
Turinys
1ĮVADAS 2
2Merkantilizmo atsiradimą lėmė: 4
3Merkantilistinė politika ir teorija praėjo du istorinius etapus : 4
3.1Koks šių etapų principas? 4
3.2Ankstyvasis merkantilizmas 5
3.3Svarbiausi ankstyvojo merkantilizmo atstovai : 5
3.4Vėlyvasis merkantilizmas ( vadinamoji užsienio prekybos balanso teorija) 5
3.5Svarbiausieji vėlyvojo merkantilizmo atstovai : 6
4Merkantilizmas jo kritika ir gynimas 7
4.1Merkantilizmo kritika klasikinėje ekonominėje teorijoje 7
4.2Tačiau merkantilistai turi ir gynėjų – šalininkų 8
5Merkantilizmo ekonominis mokymas 8
5.1Pinigai ir užimtumas 8
5.2Aktyvaus prekybos balanso teorema 9
5.3Darbo užmokesčio ir gyventojų politika 9
5.4Mokymas apie mokesčius 9
6Merkantilizmas Lietuvoje 10
7Merkantilistų ekonominių pažiūrų ypatumai įvairiose šalyse 11
8Aktualu išskirti šiuos merkantilizmo teorijai ir praktikai būdingus bruožus: 15
Išvados : 16
Literatūros šaltiniai : 17
Sąvoka merkantilizmas turi dvejopą prasmę : kaip ekonominė politika, padėjusi kaupti turtą
(pinigus) ir parengti sąlygas kapitalizmui (privačiai verslininkystei) ir kaip ekonominė teorija,
išreiškianti prekybininkų interesus ir pagrindžianti merkantilistinę valstybinės valdžios politiką.
Merkantilizmo laikotarpis (Europoje) XVI – XVII a. ir XVIII a. pradžia (žinoma, skirtingai
atskirose šalyse). Merkantilistai labiausiai domėjosi prekybos ir pinigų klausimais (tai jų teorijų
credo). Pagrindinis merkantilistų principas – daugiau parduoti ir mažiau pirkti užsienyje.
2Merkantilizmo atsiradimą lėmė:
1)Visuotinis pinigų ūkio įsigalėjimas XIV-XV a. ir pinigų trūkumas Vakarų Europoje. Augant
prekių apyvartai trūko monetų, nes aukso ir sidabro telkiniai buvo riboti. Šalys, kurios turėjo
brangiųjų metalų, buvo turtingesnės negu kaimyninės. Stipriomis valstybėmis XVI a. tapo
Ispanija ir Portugalija. Net iki XVII a. buvo draudžiama iš Ispanijos išvežti auksą ir sidabrą.
Pinigų problemą paaštrino kainų kilimas XVI a. Vakarų Europoje atidarius prekybos kelius
bei plūstant auksui iš Amerikos. Kainos pradėjo kilti. Dėl monetų gedimo brango pilnavertės
monetos. Pinigų problema buvo išspręsta XVII a. pradžioje.
2)XVI a. suklestėjo užsienio prekybos monopolijos Anglijoje, Olandijoje. Reikėjo pagrįsti
aktyvios užsienio prekybos būtinumą.
3)Absoliutizmo įsigalėjimas paskatino domėjimąsi pinigais. Absoliutinėms valstybėms
reikėjo visuotinio ekvivalento – tai reiškė visuotinę valdžią. Jos jėga matuojama piniginiais resursais.
4)Nuo pinigų cirkuliacijos pastovumo priklausė valstiečių, amatininkų, prekybininkų ūkinė veikla.
3Merkantilistinė politika ir teorija praėjo du istorinius etapus :
1.Ankstyvąjį merkantilizmą (monetarinis merkantilizmas – vadinamoji pinigų balanso teorija)
2.Vėlyvąjį merkantilizmą (vadinamoji prekybos balanso teorija)
3.1Koks šių etapų principas?
Ankstyvasis merkantillizas (pinigų balanso teorija – monetarinis merkantilizmas). Pagrindinis
jo ekonominis uždavinys buvo pinigų (ausko, sidarbro) sulaikymas ir kaupimas šalyje. Ankstyvieji
merkantilistaiu reikalavo mažiau pirkti prekių užsienyje, nes perkant užsienyje, mažėja pinigų
(aukso, sidabro) ištekliai šalyje. Kartu buvo skatinamas prekių eksportas į užsienį, nes dėėl to
pinigų ištekliai šalyje didėja. Taigi jie reikalavo teigiamo šalies mokėjimų balanso (TMB –
tarptautinių mokėjimų balanso) – daugiau parduoti užsienyje mažiau pirkti iš kitų šalių.
3.2Ankstyvasis merkantilizmas
Ankstyvasis merkantilizmas (pinigų balanso teorija – monetarinis merkantilizmas). Pagrindinis
jo ekonominis uždavinys buvo pinigų (ausko, sidabro) sulaikymas...
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!